Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlavas Olševskis bei Jaroslavas Narkevičius vėl siūlo nustatyti, kad piliečio vardas ir pavardė būtų rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais.

Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose pakeitimo projektą įregistravę parlamentarai nepraranda vilties, kad Seime pavyks išspręsti šią problemą, leidžiant žmonėms vardą ir pavardę užrašyti originalia forma.

„Viltis visada yra. Nuosekliai siekiame žmogaus pagrindinių teisių įgyvendinimo, jo teisės į originalią pavardę ir vardą užtikrinimo. Tai yra tapatybės žymuo, kuris rodo žmogaus ryšį tiek su tauta, tiek su savo gimine. Pastebiu, kad požiūris į šią problemą lėtai, bet kinta. Svarbu pabrėžti, kad pasiūlytas reguliavimas neturės įtakos valstybinei kalbai. Įrašas lotyniškais rašmenimis bus tik konkrečių žmonių – Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybės dokumentuose. Jokių papildomų pareigų ar prievolių nei institucijoms, nei bendrapiliečiams nesukuriame“, – komentuodama iniciatyvą Eltai sakė R. Tamašunienė.

Anot jos, projektas ypač aktualus nelietuvių tautybės Lietuvos piliečiams, taip pat sudariusiems santuokas su kitos valstybės piliečiais ar anksčiau turėjusiems kitos valstybės pilietybę.

„Įstatymo pataisos užtikrins jiems lygias ir vienodas galimybes pasinaudoti įstatymo suteikiama teise užrašyti asmens tapatybės dokumentuose asmenvardžius originalia forma“, – sako Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotoja R. Tamašunienė.

Ji pastebi, kad lenkų tautybės piliečių varduose labai dažna raidė „ł“, tačiau viena raidė su diakritu užkerta galimybę užrašyti vardą ir pavardę originalia forma, tuo metu „w“, „ą“, „ę“ ir dažnus pavardėse dvigarsius „rz“ (liet. „ž“), „sz“ ( liet. „š“), „cz“ (liet. „č“) rašyti leidžiama. 

Beje, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, socialdemokratas Laurynas Šedvydis kartu su grupe frakcijos kolegų ir Liberalų sąjūdžio vadove Viktorija Čmilytė-Nielsen šių metų vasario mėnesį irgi yra įregistravęs įstatymo pataisas dėl asmenvardžių rašymo su diakritiniais ženklais. Jos dar nebuvo pateiktos Seimo plenariniame posėdyje.

„Socialdemokratai kartu su grupe parlamentarų taip pat mūsų projekto pagrindu yra pateikę identišką įstatymo pataisų projektą, bet nepakvietė jo pasirašyti. Keistai atrodo, kai nusirašai ir net nesiteiki aptarti šio klausimo su projekto autoriumi. Todėl kryptingai, nuosekliai vykdydami savo programą, teikiame 5 kartą šį projektą“, – sakė R. Tamašunienė.

Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų nuo kitų metų.

Kaip ELTA jau skelbė, šių metų gegužės 20 d. R. Tamašunienės Seimui pateikta jau ketvirta, patobulinta Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo pataisų versija, siūlantį  įteisinti diakritinius ženklus asmenvardžiuose, nesulaukė pritarimo po pateikimo. Projektą palaikė 12  parlamentarų, prieš balsavo 18, susilaikė 48. Seimas nesuteikė galimybės jį tobulinti, nutardamas pasiūlytą dokumentą atmesti.

2022 m. pradžioje Seimas įteisino originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose. Įstatymas numato, kad dokumentuose gali būti įrašytos W, X, Q raidės. Tačiau galimybės įrašyti asmenvardžius originalia forma, t. y. lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais įstatymas šiuo metu nenumato.