Už nutarimo projektą dėl laikinosios komisijos sudarymo antradienį balsavo 54 Seimo nariai, prieš buvo 64 ir susilaikė 8 parlamentarai.

Panašus projektas Seime buvo pateiktas per neeilinę sesiją vasarį, bet valdančiųjų balsais jis buvo atmestas.

Po balsavimo „valstietis“, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas sakė manantis, kad komisija būtų sudaryta, jei valdantieji neturėtų ką slėpti.

„Dabar, vadinasi, jūs turit ką slėpti arba kitaip elgtis negalit. Su tuo ir pasveikinsiu“, – antradienį Seime kalbėjo jis.

„Ne vieta, ne laikas ir ne tos aplinkybės, kurias ignoruotume ir tos komisijos nesudarytume“, – anksčiau prieš balsavimą sakė jis.

Kreipdamasis į valdančiuosius jis ragino priimti sprendimus ir kėlė klausimą „ar norime, kad kažkas užduotų klausimus ne vietoj ir ne laiku, kad slapstome pedofiliją“.

„Kalbant apie pirmą teikimą (...), mes sutarėm, kad tyrimo komisija reikalinga (...), mes nesutarėm dėl vieno elemento – ar šaukti neeilinę sesiją, ar svarstyti per pavasario sesiją, kai visi esam ir dalyvaujam posėdžiuose“, – sakė jis.

Aš nesuprantu, kodėl opozicija nori sudaryti prielaidas pasitarnauti įtariamajam.

Savo ruožtu konservatorius, Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma kalbėjo matantis nemažai pavojų, kad komisijos sudarymu bus kišamasi į ikiteisminį tyrimą.

„(...) aš nesuprantu, kodėl opozicija nori sudaryti prielaidas pasitarnauti įtariamajam“, – kalbėjo jis.

„Kai pirmą kartą buvo teikimas kurti komisiją su tais pačiais klausimais, jau tada sakėm, kad tokia iniciatyva neatitinka Konstitucinio Teismo išaiškintų reikalavimų, kad jos turi būti kuriamos dėl valstybinės svarbos dalykų, o čia mes to nematom, tuo labiau dabar, kai yra papildoma informacija, tai tokios komisijos reikmė yra dar mažesnė“, – pridūrė jis.

Komisijai siūlyta pavesti išaiškinti, kas buvo kalbama sausio 20 dienos generalinės prokurorės Nidos Grunskienės ir Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen susitikime, kai prokurorė informavo apie ketinimus kreiptis dėl Seimo nario neliečiamybės panaikinimo.

Opozicija siekė atsakymų, kokie dar asmenys galėjo žinoti apie pokalbio turinį, ar Seimo pirmininkė apie jį informavo kitus asmenis, valdančiųjų atstovus.

Tiek N. Grunskienė, tiek V. Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad Seimo nario pavardė tame susitikime įvardyta nebuvo, tačiau tą pačią dieną komandiruotėje Čilėje buvęs K. Bartoševičius elektroniniu būdu po 20 val. pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai prašymą panaikinti jo mandatą.

Komisijai norėta pavesti parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki balandžio 30 dienos.

Opozicija iškėlė versiją, kad K. Bartoševičius galėjo būti perspėtas partiečių skubiai trauktis iš Seimo, kad jo mandatą panaikinus VRK generalinė prokurorė nebesikreiptų į Seimą dėl parlamentaro teisinės neliečiamybės panaikinimo ir jo pavardė tyrime neiškiltų į viešumą.

Sausio 23 dieną, pirmadienį, K. Bartoševičius žiniasklaidai patvirtino atsistatydinantis dėl asmeninių priežasčių, tačiau paskelbus šią žinią į Seimą su prašymu panaikinti jo teisinę neliečiamybę tyrime dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus kreipėsi generalinė prokurorė N. Grunskienė.

Prokuratūra K. Bartoševičiui vasario 1 dieną pateikė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, nusikaltimai, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.