Praėjusią savaitę projektui pritarė parlamentinis Žmogaus teisių komitetas ir Neįgaliųjų teisių komisija. Kad įstatymas būtų priimtas, visas Seimas turės balsuoti dar du kartus.

Projektą, kad neįgalieji nuo 2024 metų šiose įstaigose ir įmonėse sudarytų ne mažiau kaip 5 proc. darbuotojų, registravo konservatorius Justas Džiugelis ir opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Tomas Tomilinas bei Linas Kukuraitis.

Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos narės socialdemokratės Orintos Leiputės teigimu, pasiekti tinkamą kvalifikaciją žmonėms, turintiems negalią, yra sunkiau, todėl sudaryti jiems palankesnes sąlygas dirbti būtų geras pavyzdys.

Konservatorius Arūnas Valinskas priminė JAV atvejį, kai baigėsi segregacija ir pirmi juodaodžių vaikai į mokyklas privalėjo būti atvesdinti karių.  

„Tai buvo padaryta ne dėl to, kad vienos ar kitos spalvos žmonės yra geresni mokiniai. Tai buvo principas, kurį reikėjo kažkaip pradėti įgyvendinti, ir paskui tai davė puikius rezultatus“, – komisijos posėdyje sakė politikas.

Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė įsitikinusi, kad griežtesni reikalavimai dėl neįgaliųjų įdarbinimo viešajame sektoriuje gali sukiršinti visuomenę.

„Man būtų pažeminimas, jeigu žmonės su negalia būtų kišami per prievartą. Tai kaip ir supriešinimas su visuomene žmonių su negalia. Galima įsivaizduoti situaciją, kai atveda ir pasako, kad čia dirbs šitas žmogus, nes jis turi negalią. Jis gal darys viską daug blogiau, bet gaus tą patį atlygį, nors gal dirba ne pirmus metus. Ir susitaikyk su tuo. Nežinau, ką teigiamo tai atneš“, – svarstė parlamentarė.

Man būtų pažeminimas, jeigu žmonės su negalia būtų kišami per prievartą. Tai kaip ir supriešinimas su visuomene žmonių su negalia.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Justinos Jakštienės teigimu, pataisos nepasiteisins, jeigu nebus baudų už kvotų nepaisymą, tačiau tai neefektyvus kelias.

„Kvotos be baudų neveiks. O baudavimas valstybės sektoriuje reiškia lėšų pervedimą iš vienos valstybinės ar savivaldybinės sąskaitos į kitą. Tai neefektyvu. Administracinė našta tik, papildomos išlaidos negeneruojant naudos“, – komisijos posėdyje teigė viceministrė.  

Pataisos iniciatorius L. Kukuraitis pabrėžė, kad jeigu įstaigos nesilaikys reikalavimo, į tai bus atsižvelgiama vertinant vadovus.

Pataisa siekiama Lietuvos dirbančių neįgaliųjų rodiklius priartinti prie Europos Sąjungos (ES) vidurkio, nes dabar Lietuvoje privačiame ir viešajame sektoriuose kartu dirba 29 proc. negalią turinčių žmonių, o ES – vidutiniškai 44–45 procentai.  

Tačiau viceministrės J. Jakštienės teigimu, lyginti neįgaliųjų įsidarbinimo ES ir Lietuvoje rodiklių negalima, nes šalyse neįgalumas nustatomas pagal skirtingus kriterijus.  

J. Jakštienė abejojo, kad pataisos situaciją pakeis iš esmės: „Darbdavys turi rinktis žmogų, atitinkantį kvalifikaciją, bet ne pagal jo gal tam tikras fizines savybes“.

Jos teigimu, neįgaliųjų įdarbinimas viešajame sektoriuje kasmet didėja, nes visuomenė sensta.

„Politika per įtraukumą, ne per segregaciją, kvotas ar kitus mechanizmus ilgainiui turėtų duoti gerokai geresnį, tvaresnį rezultatą. Valstybėje reikia stiprinti įtraukus švietimo politiką, tada asmenys su negalia, turėdami atitinkamą kvalifikaciją ir išsilavinimą, konkuruos darbo rinkoje netgi stipriau negu visi kiti“, – kalbėjo viceministrė.

Pasak L. Kukuraičio, viešajame sektoriuje dirba apie 6 proc. neįgaliųjų – daugiausia švietimo, sveikatos, socialinėje srityse.