Statybų sektorius vienas svarbiausių šalies ekonomikoje, tačiau su statybomis susiję teisės aktai, pasak teisininkų, keičiami gerokai per dažnai, o tai esą gali remti ir brangesnį būstą.

„Teritorijų planavimų apribojimai pertekliniai, leidimų gavimų sudėtingumas ir panašiai – visa tai lemia ir įtakoja kainas“, – teigė teisininkas Gintautas Bartkus.

Naujų įstatymų bei įvairiausių teisės aktų pakeitimų gausa skundžiasi ir verslas. Neva vos spėjama susipažinti su naujais reguliavimais, tuoj sulaukiama jų pakeitimų.

Anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, aktų kiekis tik dar labiau galina korupciją.

Seimo nariai patys pripažįsta, kad įstatymų prigalvoja gerokai per daug.

„Tikrai turiu sutikti, kad yra griūtis, lavina. Tai aš nežinau, nėra Lietuvoje aukščiausios kvalifikacijos teisininko, advokato, kuris galėtų aprėpti, ne tai, kad suvokti, bet aprėpti. Čia turi būti mums pamoka“, – sakė Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasak E. Gentvilo, problema tame, kad bet kuris vienas Seimo narys gali siūlyti naujus ar keisti esamus įstatymus. Esą reikėtų pakeisti tvarką, kad tik grupė parlamentarų, pavyzdžiui, bent dešimt, galėtų tą padaryti.

Kiti Seimo nariai įsitikinę, kad kalta keista parlamentarų konkurencija. Anot Seimo narės Agnės Širinskienės, Seimo nariai konkuruoja dėl to, kas priregistruos daugiau pasiūlymų ar teisės aktų, nes pagal tai kai kurie kolegos bando įrodyti, kad jie kažką dirba Seime.

Pasak buvusio premjero Sauliaus Skvernelio, jei Vyriausybė dirbtų efektyviai, Seime visokių iniciatyvų kiltų mažiau.

„Jeigu Vyriausybė teiktų tikrai tą, ką reikia, reaguotų, nemiegotų – sakykim, dabartinėj situacijoj ateina tikrai sunkus ruduo, ir dėl to sunkaus rudens vyriausybė kol kas miega. Tai tada atsiranda Seimo narių iniciatyvos gelbėt Lietuvą, o jų yra 141“, – aiškino S. Skvernelis.

Nėra Lietuvoje aukščiausios kvalifikacijos teisininko, advokato, kuris galėtų aprėpti, ne tai, kad suvokti, bet aprėpti.

Visgi vyriausybės atstovai su S. Skverneliu nesutiko. Anot jų, įstatymai priimami tiktai tada, kada jų reikia, jie turi būti suderinami su visuomene bei interesų grupėmis.

Statistika rodo, kad išties daugiausiai įstatymų inicijavo Vyriausybė. Šioje kadencijoje ministrų kabineto teiktų ir priimtų įstatymų dalis net didesnė nei anksčiau, tačiau yra kita dalis įstatymų, kurie dažnai būna nekokybiški. Tiesa, statistika rodo, kad ir skubos bei ypatingos skubos tvarka priimamų įstatymų šioje kadencijoje mažiau. Tad valdantieji gali pasigirti tam tikrais laimėjimais.

„Registruotų ir priimamų įstatymų projektų šiek tiek sumažėjo. Tai nėra blogos tendencijos, bet, aišku, jos nėra tokios, kad jau mus tenkintų“, – tvirtino Seimo narys Jurgis Razma.

Kol kas inicijuoti pakeitimus, kad nebūtų taip paprasta registruoti nekokybiškus įstatymus trūksta politinės valios.