„Konstitucijos pakeitimas dėl merų yra nukeltas į pavasario sesiją, ir pagal datas mes matome, jei kovo mėnesį vyks pirmas balsavimas dėl Konstitucijos pakeitimo, po trijų mėnesių bus kitas balsavimas, ir mes labai komfortiškai spėtumėm pakeisti Konstituciją iki savivaldybių tarybų rinkimų“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Konstitucijoje yra nustatyta, kad nepaprastosios padėties ar karo padėties metu Konstitucija negali būti taisoma. Nepaprastąją padėtį dėl situacijos pasienyje su Baltarusija Seimas įvedė nuo lapkričio 10-osios mėnesiui ir antradienį planuoja ją pratęsti iki sausio 15 dienos.

Seime spalį buvo apsvarstytos Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių mero rinkimų ir toliau laukia priėmimo procedūra. Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.

Po trijų mėnesių bus kitas balsavimas, ir mes labai komfortiškai spėtumėm pakeisti Konstituciją iki savivaldybių tarybų rinkimų.

Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Politikai siekia kuo greičiau priimti Konstitucijos pataisą, kad paskui galėtų keisti susijusius įstatymus ir ruoštis savivaldos rinkimams.

Pirmojo priėmimo procedūros laukia ir Konstitucijos pataisa, kuri per apkaltą iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui leistų kandidatuoti į pareigas, kurioms reikia konstitucinės priesaikos.

Taip pat Seime svarstoma Konstitucijos pataisa dėl žemesnio 21 metų amžiaus cenzo kandidatams į Seimą.

„Tiek vadinamosios R. Pakso pataisos, tiek projektas dėl 21 metų kandidatavimo į Seimą bus svarstomos, kai nebus nepaprastosios padėties“, – apie situaciją sakė Seimo pirmininkė.

Seimo pavasario sesija prasidės kovo 10 dieną.