„Akivaizdu, kad narystė ES buvo svarbiausias žingsnis per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį. O šiandienos pasaulio politiniame, ekonominiame ar saugumo kontekste mūsų sėkmės istorija, kurta du dešimtmečius, tampa dar vertingesnė“, – trečiadienį išplatintame pareiškime tvirtina parlamento vadovė.

„Mus, atėjusius iš uniforminio totalitarizmo, Europoje labiausiai žavėjo laisvė ir įvairovė. Mums Europa visada buvo gerovės ir klestėjimo erdvė, sukurta skirtingų kultūrų, įvairiakalbių tradicijų“, – tvirtino ji.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, per pastaruosius pora šimtmečių Lietuva patyrė kelias ilgalaikes ir europietišką identitetą planingai naikinančias agresijos bangas iš Rytų, tačiau sugebėjo atsitiesti ir grįžti į vieningą Europos valstybių šeimą.

Mums Europa visada buvo gerovės ir klestėjimo erdvė, sukurta skirtingų kultūrų, įvairiakalbių tradicijų.

„Mūsų valstybingumas formavosi paribio zonoje tarp Rytų ir Vakarų. Vienybė mums – ne vien graži metafora, o ir egzistencinė kategorija. Jai esame ypač jautrūs. Mūsų valstybės himne „vienybė“ yra raktinis žodis, valstybingumo sinonimas. Grėsmingų šiandienos iššūkių akivaizdoje Europai labiausiai reikia būtent vienybės. Lietuva turi gyvos vieningo veikimo, kuris sutelkė valstybingumui ir padėjo atremti agresiją, patirties. Todėl gali ir privalo kalbėti apie tai“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.

ES nare Lietuva su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis tapo 2004 metų gegužės 1-ąją.