Tarptautinio bendradarbiavimo prioritetų sąraše yra taip pat yra įrašyta parama Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalių reformoms ir euroatlantinės integracijos siekiams, aktyvi parlamentinė veikla vykdant laisvės ir demokratijos sklaidą, aktyvus dalyvavimas tarptautinių organizacijų parlamentinio matmens veikloje, siekiant efektyvaus ir plataus Lietuvos interesų atstovavimo ir kuo didesnio Lietuvos atstovų, einančių organizacijų vadovų ir aukščiausiosios politinės grandies pareigūnų pareigas, skaičius.

Lietuvos Seimas taip pat deklaruoja ryšių su užsienio lietuvių bendruomenėmis ir organizacijomis stiprinimą.

Tarptautinio bendradarbiavimo prioritetais vadovaujamasi priimant sprendimus dėl Seimo narių dalyvavimo tarptautiniuose renginiuose ir susitikimuose.

Seimo valdyba Ilgalaikių Seimo tarptautinio bendradarbiavimo prioritetų sąrašui pritarė bendru sutarimu.

Siekia pasitelkti ir mokslo institutus

Seimas pavasario sesijoje ketina priimti Statuto pataisas, reglamentuojančias teisės aktų projektų ekspertinį vertinimą.

Trečiadienį posėdžiavusi Seimo valdyba  pritarė tokioms Statuto pataisoms, kurias pristatė Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis. Artimiausiu metu jas planuojama įregistruoti.

Statuto pataisų projekte siūloma nustatyti, kad įstatymo projekto numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada galėtų būti užsakoma tik dėl įstatymo projekto poveikio ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, žmogaus teisėms, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms teisinių santykių sritims. Siūloma, kad ekspertinio vertinimo būtų galima prašyti tik tuo atveju, kai įstatymo projektu numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius arba yra iš esmės  keičiamas teisinis reguliavimas, ir įstatymo projekto iniciatoriai dėl reikalingų  specialių ar  mokslinių žinių  trūkumo aiškinamajame rašte nėra pateikę išsamaus  numatomo teisinio reguliavimo poveikio.

Beje, pagal šiuo metu galiojančias normas įstatymo projekto ekspertinio įvertinimo išvada yra gaunama Viešųjų pirkimo įstatymo nustatyta tvarka vykdant viešojo pirkimo procedūras.

Seimo nariai dažnai pastebi, kad dėl to išvados  gavimas užtrunka, nėra tinkamai išnaudojami alternatyvūs ekspertinio vertinimo būdai – Seimo kanceliarijos padalinių ar  valstybinių  mokslinių tyrimų institutų kompetencija.

Todėl siūloma įstatymų projektų įvertinimui pirmiausia privalomai pasitelkti minėtus subjektus ir tik negavus jų ekspertinio teisės akto projekto įvertinimo skelbti viešą kvietimą teikti išvadas.

Taip pat Seimo Statute siūloma  nustatyti, kad jeigu buvo gautos Seimo kanceliarijos padalinių ar valstybinių mokslinių tyrimų institutų  išvados  arba baigėsi viešo kvietimo teikti išvadas terminas, teisės akto projekto svarstymo procedūra būtų tęsiama, tokiu būdu užkertant kelią  teisėkūros  proceso vilkinimui.

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma teigiamai vertina siūlomas  Statuto pataisas, nes, anot jo,  būtų išvengiama viešųjų pirkimų procedūrų, kas dabar užima daug laiko, o neretai neatsiranda nė vieno dalyvio.

„Būtų prasmingai išnaudojamos Seimo specialistų kompetencijos, taip pat mokslo institutų bei kitų biudžetinių institucijų, kur telkiasi ekspertai, potencialas. Taip pat būtų išlaikoma galimybė ekspertizės pareikalauti 1/5 Seimo narių, kas yra neabejotinai svarbu opozicijos atstovams“, – Eltai sakė  J. Razma.

Beje, Seimo Etikos ir procedūrų komisija yra pasiūliusi Seimo valdybai sudaryti darbo grupę, kuri tobulintų teisės aktų projektų ekspertinio vertinimo procedūras.

Šiuo metu galiojančiame Seimo Statute yra nustatyta, kad jeigu įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą (nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas, formuluoti tam tikrų sričių reformos kryptis arba raidos strategiją) ir pagrindinis komitetas arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių (bet ne vėliau kaip 72 valandos po svarstymo pagrindiniame komitete pabaigos) paremia tokią iniciatyvą, nutarus pradėti projekto svarstymo procedūrą Seimo valdybos nustatyta tvarka užsakomas nepriklausomas ekspertinis teisės akto projekto įvertinimas.

Ekspertinė išvada yra teisės aktą lydintis dokumentas, pristatomas svarstymų komitetuose ir Seimo posėdyje metu.