Antradienį Seimo valdyba pritarė tokiai Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiūlytai kompromisinei sprendimo formuluotei.

Po diskusijų Seimo valdyba  viešu pareiškimu įvertino visuomenininkų iniciatyva surinktus ir Seimo pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen įteiktus per 360 tūkstančių piliečių parašų, raginančių trauktis Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininką, Laisvės partijai priklausantį T. V. Raskevičių iš einamų pareigų.

Beje, Seimo valdybos nariai turėjo skirtingas nuomones dėl piliečių parašų.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen siūlė „nevadinti to parašais, nes parašų ten nėra“. Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Jonas Jarutis tvirtino, kad visuomenė turi teisę reikšti savo nuomonę įvairiomis formomis, ar tai būtų referendumas ar peticija, tačiau susipažinęs su į Seimą atneštais parašais dėl  T. V. Raskevičiaus atstatydinimo ir dėl paramos jam, politikas sakė, kad  „ten chaosas“, nes vienur yra parašai, kitur nurodytas elektroninis adresas, telefono numeris.

Tokių požymių, kad T. V. Raskevičius  blogai dirba kaip  komiteto vadovas nėra.

Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas pažymėjo, kad Seimas formuoja savo padalinius, komitetus Statuto nustatyta tvarka, o Seimui įteikti parašai – tai  žinia Seimui, ką galvoja dalis visuomenės, „bet sprendžia Seimas“.

„Tokių požymių, kad T. V. Raskevičius  blogai dirba kaip  komiteto vadovas nėra“, – mano Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma.

ELTA primena, kad atsiradus naujoms peticijų iniciatyvoms, Seimui siūloma keisti Peticijų įstatymą nustatant šiai iniciatyvai naujus reikalavimus. Jei peticija bus surašyta neaiškiai ir nesuprantamai, ji nebus nagrinėjama. Tai numatantį Peticijų įstatymo pakeitimo projektą įregistravo Seimo Peticijų komisijos vardu jos pirmininkas konservatorius Edmundas Pupinis.

Pagal siūlomą projektą, „neaiškiai ir nesuprantamai parašytas kreipimasis peticijų komisijos sprendimu nenagrinėjamas ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu pranešama pareiškėjui ar jo atstovui. Šis peticijų komisijos sprendimas neatima teisės pateikti kitą, (...) reikalavimus atitinkantį kreipimąsi.“

Galiojančiame Peticijų įstatyme nustatyta, kad kreipimesi turi būti nurodyta pareiškėjo vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, asmens kodas; institucija, kuriai paduodamas kreipimasis; prašymas pripažinti kreipimąsi peticija, kreipimosi padavimo priežastys ir tikslai; pareiškėjo reikalavimai ir siūlymai; pareiškėjo atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta ir, jeigu yra, telefono, telefakso numeriai.

Lietuvoje jau 20 metų galioja Peticijų įstatymas.