Politikai neslepia, kad, nors įstatymas nėra nukreiptas prieš konkrečius žmones ar partijas, keliamas viešumo ir moralinės atsakomybės klausimas labiausiai paliesti gali Gedimino Kirkilo vadovaujamus socialdemokratus darbiečius.

Įstatymo projektą pristatę Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis pabrėžė, kad šia įstatymo iniciatyva, pirmiausia, siekiama viešumo, istorinio ir moralinio teisingumo.

„Šiuo įstatymu projektu, noriu pabrėžti, pirmiausia sprendžiama LKP kaip juridinio asmens nusikalstamos veiklos vertinimo problema ir konkrečių asmenų, kolaboravusių su okupantais, moralinės atsakomybės ir jų viešinimo klausimai“, - spaudos konferencijoje kalbėjo A. Ažubalis ir lygino LKP su nusikalstama Europoje pripažinta nacių nacionalsocialistų partija.

Pasak politiko, įstatymo iniciatyva nėra tik kelių parlamentarų užmojis.

Vyriausybė nusišalino nuo šio svarbaus istorinio teisingumo darbo, todėl mes atlikome jį už ją.

„Jeigu kas nors mano, kad tai yra atsitiktinė mūsų abiejų iniciatyva, noriu priminti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą konstatavo lemiamą komunistų partijos vaidmenį, okupuojant ir aneksuojant Baltijos valstybes“, - aiškino konservatorius.

Įstatymo projektas teikiamas pabrėžiant, kad LKP veikla ir šaliai padaryta žala iki šiol nėra deramai įvertinta.

Pasak įstatymo projekto autorių, panašaus pobūdžio nacių režimo nusikaltimai tiek Vokietijoje, tiek nacių okupuotose teritorijose tarptautinės bendruomenės pastangomis buvo teisiškai įvertinti Niurnbergo tribunolo, o pati nacionalsocialistų partija buvo pripažinta nusikalstama.

Tuo tarpu Lietuvoje, akcentuoja L. Kasčiūnas ir A. Ažubalis, šiuo metu nėra įstatymo, kuriuo LKP būtų pripažįstama nusikalstama organizacija.

Politikai primena, kad dar 2017 m. birželį Seimas buvo priėmęs rezoliuciją, raginančią Vyriausybę parengti projektą, kuriuo LKP būtų pripažinta nusikalstama organizacija. Tačiau, anot politikų, kol kas tokios iniciatyvos Vyriausybė neparodė.

„Vyriausybė nusišalino nuo šio svarbaus istorinio teisingumo darbo, todėl mes atlikome jį už ją“, - trečiadienį pabrėžė A. Ažubalis.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad LKP sovietinės okupacijos laikotarpiu šalyje įtvirtino diktatūrą ir yra atsakinga už Lietuvos piliečių genocidą, trėmimus, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, terorą, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, sovietizaciją, okupuotos Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų turto nacionalizavimą ir konfiskavimą, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, ateizaciją, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą.

Įstatymą inicijuojantys politikai neslepia, kad teikiamu projektu siekia istorinio ir moralinio teisingumo. Todėl konservatoriai neapsiriboja tik LKP pripažinimu nusikalstama organizacija.

Politikų inicijuojamame įstatyme numatyta prievolė apie savo priklausomybę LKP viešai nurodyti visiems, kurie ketina dalyvauti Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose ar konkursuose į valstybės tarnautojo ar diplomato pareigas.

Įstatymo sumanytojai tvirtina, kad šia iniciatyva nėra siekiama taikytis į konkrečias politines jėgas ar asmenis.

„Įstatymas yra skirtas istoriniam teisingumui atkurti, bet tai nėra įstatymas prieš Petrą, Joną ar Oną. Tai yra dėl istorinio teisingumo. Dėl valstybės tęstinumo. Dėl mūsų vaikų, anūkų. Čia yra esmė“, - teigė A. Ažubalis ir pridūrė, kad, jo nuomone, žmonių, kuriuos tiesiogiai palies šis įstatymas, tarp konservatorių nėra.

Tačiau L. Kasčiūnas neslėpė, kad Lietuvos kairieji ir ypač Lietuvos socialdemokratų darbo partija turi daugiausiai sąsajų su LKP. Tad, samprotavo politikas, balsuojant dėl šio įstatymo Seime bus galima nesunkiai patikrinti politikų moralę. Pasak jo, ankstesnėms panašioms iniciatyvoms kairieji nerodydavo didelio palankumo.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti prievolę, kad savo kandidatūrą Prezidento, Seimo, savivaldybių, mero ar Europos Parlamento rinkimuose keliantys buvę LKP nariai apie savo buvusią priklausomybę turėtų viešai paskelbti.

Projekte taip pat numatyta, kad analogiškai elgtis turėtų ir asmenys, dalyvaujantys diplomatinės ar valstybės tarnybos konkursuose. Siūlomame įstatyme nurodoma, kad tokie asmenys į savo gyvenimo aprašymą turėtų įtraukti buvusią priklausomybę LKP struktūroms.

Įstatymo projekte numatoma ir duomenų, susijusių su šiais asmenimis, vertinimo tvarka. Siūloma, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) tikrintų, ar prezidentu, Seimo ar Europos parlamento nariu, savivaldybės tarybos nariu bei meru siekiantis tapti buvęs LKP narys teisingai nurodė savo biografijos bei priklausomybės LKP struktūroms duomenis.

Paaiškėjus, kad duomenis neteisingi arba nuslėpti, VRK turėtų pasiūlyti kandidatui pasiaiškinti, viešai pranešant apie patikslintus arba iki tol neskelbtus faktus.

Asmeniui tą daryti atsisakius, įstatymo projekte numatytas VRK kreipimasis į įvairias įstaigas, prašant pateikti papildomus duomenis ar dokumentus. Taip pat numatyta ir VRK kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą galimybė, prašant nustatyti faktą, kad rinkimuose dalyvauti ketinantis asmuo savo biografijoje nurodė neteisingus duomenis apie savo priklausomybę minėtoms LKP struktūroms arba tokius duomenis nuslėpė.

Įstatymo projekte numatoma, kad VRK Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytą faktą gali viešai paskelbti ne vėliau kaip likus 72 valandoms iki balsavimo pradžios.

Tuo tarpu paaiškėjus, kad į valstybės ar diplomatinę tarnyba pretenduojantis asmuo nenurodė arba klaidingai nurodė savo priklausomybę LKP, jam nebebūtų leidžiama dalyvauti konkurse arba atrankoje.

Siūloma, kas teikiamas įstatymas įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d.