„TS-LKD frakcija nutarė inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar pagrindinį šalies įstatymą atitinka prezidento dekretas, kuriuo patvirtinta nepilnos sudėties Vyriausybė be dviejų ministrų. Konstitucija numato tvirtinti pilnos sudėties Vyriausybę“, – teigiama Eltai perduotame TS-LKD pranešime.

„Vienintelis būdas išsiaiškinti, ar nepilnos sudėties Vyriausybės tvirtinimas teisėtas – Konstitucinio Teismo išaiškinimas. Šiuo metu regiame kreipimosi į Konstitucinį Teismą tekstą ir artimiausiu metu rinksime Seimo narių parašus“, – teigia Seimo konservatoriai.

Opozicinė frakcija taip pat atkreipia dėmesį, kad paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas ir prezidentas Gitanas Nausėda per Konstitucijos numatytą dviejų savaičių terminą nesuformavo pilnos sudėties Vyriausybės – Ministrų kabinetas buvo patvirtintas be „Nemuno aušros“ deleguojamų kandidatų į Aplinkos ir teisingumo ministrus.

„Neatmestina, kad tinkamų ministrų paieška dėl pasirinkto koalicijos formato ir prezidento išsakytų sąlygų bei požiūrio į „Nemuno aušros“ kandidatus, jog: „nežinau, kas iš save gerbiančių žmonių norėtų tapatintis su šitos partijos lyderiu“, gali užtrukti neapibrėžtą laiką“, – teigia TS-LKD.

„Suformavus nepilnos sudėties Vyriausybę dingsta Konstitucijoje numatyti terminai, per kiek laiko nepaskirti ministrai turi būti paskirti į pareigas. Tai gali sukurti prielaidas pažeisti konstitucinį atsakingo valdymo principą. Taip pat nepilnos sudėties ministrų kabineto formavimo toleravimas sudaro sąlygas apeidinėti Konstituciją ir jos numatytus griežtus terminus, per kiek paskirtasis ministras pirmininkas turi patvirtinti Vyriausybę“, – akcentuoja konservatoriai.

Taip pat nepilnos sudėties ministrų kabineto formavimo toleravimas sudaro sąlygas apeidinėti Konstituciją ir jos numatytus griežtus terminus, per kiek paskirtasis ministras pirmininkas turi patvirtinti Vyriausybę.

TS-LKD taip pat atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės įstatymas numato, kad ministerijos ir kitos valstybės institucijos privalo paskirtiems ministrams teikti medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti.

„Ši nuostata leidžia grįsti, kad Vyriausybės programos rengimas yra ir paskirtų ministrų atsakomybė. Kyla klausimų, ar konstituciška, kai programos rengime nedalyvavę, o Seime, programos svarstymo metu Seimo nariams nesudarius galimybę užduoti klausimų paskirtiems ministrams ir negalėjus įsitikinti, ar paskirti ministrai gebės vykdyti programą, atitinka Vyriausybės formavimo konstitucinę procedūrą“, – akcentuoja TS-LKD.

Norint kreiptis Į KT dėk teisės akto atitikties Konstitucijai, reikia surinkti 29 Seimo narių parašus.

M. Lingė apie konservatorių sprendimą kreiptis į KT: Konstitucijoje aiškiai nenurodyta, kokios sudėties Vyriausybė gali pradėti darbą

Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė tikina, kad Konstitucijoje aiškiai nenubrėžta, kokios sudėties Ministrų kabinetas gali pradėti darbą. Todėl, anot jo, frakcijos inicijuotas kreipimasis į KT atsakytų į kylančius klausimus dėl nepilnos sudėties Vyriausybės.

„Kur yra riba, ir kiek ministrų gali būti nepatvirtintų, jeigu tokia praktika išvis gali būti taikoma. Konstitucijoje turi būti aiškiai pasakyta (kada Vyriausybė laikoma sudaryta – ELTA), Seimo atveju yra nurodyta, kada Seimas yra laikomas išrinktu“, – pirmadienį žurnalistams Seime teigė M. Lingė.

„Apie Vyriausybės sudarymą nieko nėra pasakyta, kiek ministrų turi būti paskirtų, kad Vyriausybė jau galėtų pradėti darbą. Yra tokių nuostatų, kurios suponuotų, kad Vyriausybė turi būti patvirtinta pilnos sudėties“, – akcentavo jis.

Parlamentaras svarsto, kad sprendimas tvirtinti nepilnos sudėties Vyriausybę galėjo būti priimtas ir dėl to, kad tokiu būdu siekta spėti suformuoti Ministrų kabinetą iki Konstitucijoje numatytų terminų.

„Seime, kada yra tvirtinama Vyriausybės programa, Seimo nariai, prieš spręsdami balsuoti ar nebalsuoti už tą programą, jie negali užduoti klausimų tų sričių ministrams, kurie šiuo metu nėra paskirti. Kitas klausimas, ar tokiu būdu nėra apeidinėjamas terminas“, – pabrėžė konservatorius.

G. Paluckas apie konservatorių kreipimąsi į KT: ne pirmas kartas, kai tvirtinama nepilnos sudėties Vyriausybė

Paskirtasis premjeras G. Paluckas sako, kad konservatorių kreipimąsi į KT dėl Vyriausybės tvirtinimo veikiausiai paskatino politinių oponentų nesugebėjimas susitaikyti su rinkimų rezultatais. Socialdemokratas atkreipia dėmesį, kad tai ne pirmas kartais Lietuvos istorijoje, kai yra tvirtinamas nepilnos sudėties Ministrų kabinetas.

„Tai nėra pirmas kartas, kai nepilnos sudėties Vyriausybė yra tvirtinama. Tuo metu konservatoriams klausimų nekilo, dabar kyla – visko būna“, – žurnalistams sakė G. Paluckas, referuodamas į kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą tvirtinti Algirdo Butkevičiaus formuotą nepilnos sudėties Ministrų kabinetą.

„Tai jeigu Konstitucinis Teismas ir pasisakys, matyt, ateityje bus labiau apibrėžta situacija. Bet, mano įsitikinimu, tai kyla ir iš tam tikros politinės trinties ir nesusitaikymo su rinkimų rezultatais“, – pridūrė jis.

Tai nėra pirmas kartas, kai nepilnos sudėties Vyriausybė yra tvirtinama. Tuo metu konservatoriams klausimų nekilo, dabar kyla – visko būna.

S. Skvernelis įvertino konservatorių kreipimąsi į KT dėl Vyriausybės tvirtinimo: būtų suformuluota praktika ateičiai

Konservatoriams ketinant kreiptis į KT dėl prezidento patvirtintos nepilnos Vyriausybės, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad opozicijoje veikianti politinė jėga turi tokią teisę. Parlamento vadovas taip pat svarsto, kad toks KT išaiškinimas būtų naudingas ateityje tvirtinant ministrų kabinetus.

„Jeigu kyla tokios abejonės, tai natūralu, kad tokią teisę kreiptis turi. Ir Konstitucinis Teismas turbūt suformuos praktiką, ar ateityje gali tokia procedūra būti taikoma, ar ne. Palauksime sprendimo“, – sakė S. Skvernelis.

Seimo pirmininkas atkreipia dėmesį, kad diskusijos dėl šio klausimo vyksta jau seniai.

„Tos diskusijos ir teisinėje, ir politinėje bendruomenėje seniai turbūt vyksta, ar gali būti patvirtinta nepilnos sudėties Vyriausybė. Ir prezidentas turi teisę koreguoti ministro pirmininko pateiktą sąrašą dekrete. Tai tokių klausimų yra, kai kuriais yra pasisakęs Konstitucinis Teismas“, – teigė S. Skvernelis.

„Jeigu tas kreipimasis bus priimtas, tai mes gausime atsakymą ir ateičiai bus labai aiškiai suformuota konstitucinė doktrina – kaip tokiu atveju turėtų elgtis prezidentai ir kitos vyriausybės“, – pridūrė parlamento vadovas.

ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda praėjusį trečiadienį pasirašė dekretą dėl naujosios Vyriausybės sudėties. Naujasis kabinetas – be dviejų ministrų. Vis dar liko neaišku, kas vadovaus Aplinkos ir Teisingumo ministerijoms.

Praėjusį ketvirtadienį naujoji G. Palucko vedama Vyriausybė Seimui pateikė savo programą. Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo Vyriausybės programos pateikimo, Seimas turi ją apsvarstyti. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti tik tada, kai Seimas pritaria Ministrų kabineto programai.