Pelno mokesčio ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymuose ketinama atskirai nurodyti, kad kyšis negali būti laikomas išlaidomis ar sąnaudomis, nors pagal bendras normas tokia praktika taikyta ir iki šiol.

Tokios pataisos trečiadienį teikiamos svarstyti Vyriausybei.

Anot Finansų ministerijos Mokesčių departamento Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus vedėjos Audronės Misiūnaitės, pataisos reikalingos, Lietuviai siekiant narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO).

„Kokybiškai mes nieko nekeičiame, išskyrus tai, kad aiškiai įvardijame, jog tikrai kyšis nepatenka į leidžiamus atskaitymus. Tiesiog siekiama aiškaus įvardijimo įstatyme, nes to reikalauja EBPO - jiems bendros normos atrodo per mažai“, - BNS sakė A.Misiūnaitė.

Jos aiškinimu, kyšiai ir be pataisų praktikoje nėra pripažįstami leidžiamais atskaitymais.

„Net jei ir egzistuoja kyšininkavimo galimybė, ji per bendras normas nebūtų laikoma leidžiamais atskaitymais. Jei pasižiūrėtumete Pelno mokesčio įstatymą, ten pasakyta, kad leidžiamais atskaitymais, tai yra išlaidomis, kurios mažina apmokestinamąjį pelną, kuris po to apmokestinamas 15 proc., laikomos tik įprastinės faktiškai patirtos išlaidos. Tad kyšių įprastinėmis išlaidomis niekada niekas nepripažintų“, - patikino ministerijos atstovė.

Oficialios derybos dėl Lietuvos narystės EBPO, kuri kartais vadinama „turtingųjų klubu“, turėtų prasidėti 2015 metų gegužę ar birželį, o šios organizacijos nare šalis taps 2017 arba 2018 metais.

Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „ Transparency International“ įkūrėjas Peteris Eigenas (Pyteris Eigenas) šią vasarą interviu BNS sakė, kad EBPO konvencija prieš sukčiavimą užsienyje buvo svarbus žingsnis kovojant su korupcija pasaulyje.

„Iki 1999 metų daugelis šalių leisdavo savo eksportuotojams ir investuotojams papirkti kitos šalies sprendimų priėmėjus. Anksčiau eilinis verslininkas Vokietijoje būtų sakęs, kad pasaulinėje sistemoje visi papirkinėja visus, todėl ir mes turime taip pat elgtis, nėra tarptautinio valdymo, todėl visi turi stengtis gauti kontraktų pagal šias džiunglių taisykles. Šiuo metu Vokietijoje yra apie 120 bylų, kur Vokietijos įmonės teisiamos dėl kyšininkavimo ne Vokietijoje. Nebeliko tolerancijos kyšininkavimui užsienyje“, - BNS sakė P.Eigenas.