Jis registravo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pataisas, kad nuo 2027 metų interesus turintys deklaruoti asmenys būtų įpareigoti pateikti duomenis apie juridinius asmenis, kuriose jie patys, jų sutuoktiniai ar partneriai turi akcijų ar yra įmonių dalyviai. Siūloma deklaruoti visus bet kada sudarytus galiojančius sandorius.
Jei toks reikalavimas būtų perteklinis prekiaujantiesiems akcijų biržose ir jų akcijos dažnai keičiasi, siūloma išlyga – deklaruoti, jei akcijos būtų išlaikytos ilgiau nei metus.
J. Razma BNS sakė, kad naujas įpareigojimas dėl akcijų neturėtų būti per didelė biurokratinė našta: „Nebus čia daug tų atvejų. Daugiau tai palies tuos, kurie turi lietuviškų bendrovių akcijų. Jas reikėtų deklaruoti.“
„Nebūtinai (kalbu – BNS) apie Seimo narius. (...) Bet ir tarnautojus, pareigūnus. Kokios nors paramos agentūros darbuotojas sprendžia dėl paramos, reikėtų įvertinti tokias teorines situacijas“, – pridūrė parlamentaras.
J. Razmos teigimu, jis nesiūlo nustatyti akcijų, įsigyjamų biržoje, vertės ar kiekio kriterijų.
„Dabar nėra tos vertės ribos nurodyta. Sakykim, tu gali turėti ir 51 proc. akcijų, bet gal bus, tarkime, 6 tūkst. eurų vertė, o gali turėti 0,01 proc. ir bus 50 tūkstančių. Procentas čia nepasako akcijų vertės, bet apie tai būtų galima diskutuoti, kad mažaverčių akcijų gal išvis nereikėtų deklaruoti, jeigu iš tikrųjų tas interesas būtų menkas dėl menkų galimų dividendų. Bet šito aspekto dabar nesprendžiau“, – BNS kalbėjo J. Razma.
„Tikrai galima pateikti, kad būtų kokia nors protinga vertės riba nustatyta“, – pridūrė jis.
J. Razma taip pat siūlo įpareigoti deklaruoti visus galiojančius sandorius, kurie gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
Geriau yra aiškumas plačiau deklaruojant, bet mažiau visokių nesusipratimų.
Pasak politiko, viešojoje erdvėje ne kartą kritikuota, kad nepakanka deklaruojamų duomenų – dėl to daugeliu atvejų viešųjų ir privačių interesų konfliktas lieka nenustatytas.
Pavyzdžiui, 2022 metų lapkritį paaiškėjo, kad valstybės kontroliuojamos „Igničio grupės“ akcijų turi ir šio ryšio nebuvo deklaravęs grupę tiesiogiai kuravęs finansų viceministras Gediminas Norkūnas.
„Kilo didžiausias triukšmas, o pagal dabar galiojantį deklaravimą jis (G. Norkūnas – BNS) galėjo nedeklaruoti, nes jis ten tikrai neturėjo didelio procento. Tai geriau yra aiškumas plačiau deklaruojant, bet mažiau visokių nesusipratimų“, – BNS kalbėjo J. Razma.
Dabar privalu deklaruoti duomenis apie juridinius asmenis, jeigu asmens, kuriam reikia deklaruoti interesus, arba jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio turimos akcijos suteikia balsą visuotiniame akcininkų susirinkime.
Naujausi komentarai