Politinių organizacijų įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad „valstybės biudžeto lėšos negali būti naudojamos politinės partijos gautai baudai sumokėti“.

Dar būtų įrašyta, kad valstybės biudžeto lėšos negali būti naudojamos politinės partijos paimtai paskolai apmokėti, jei ši paskola panaudojama baudai sumokėti.

Pataisas registravo grupė opozicinių „valstiečių“, demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijų ir Seimo narių Mišrios grupės, po jomis – ir vienas parašas iš valdančiųjų, Laisvės frakcijos atstovo Tomo Vytauto Raskevičiaus.

Iniciatoriai sako, kad partijų gaunamų dotacijų paskirtis yra remti teisėtą partijų veikimą ir lėšos neturėtų būti naudojamos politinės korupcijos byloje nuteistų Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos baudoms apmokėti.

„Galimybė panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas sumokėti baudoms už partijų padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas diskredituoja ne tik dotacijos tikslus, bet ir  mokesčių mokėtojų pasitikėjimą teisine sistema“, – sako iniciatoriai.

Lietuvos apeliacinis teismas lapkritį dvi parlamentines partijas – valdantįjį Liberalų sąjūdį ir opozicinę Darbo partiją – pripažino kaltomis „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) politinės korupcijos byloje. Liberalų sąjūdžiui skirta 376,6 tūkst. eurų, Darbo partijai – 301 tūkst. eurų baudos.

Dalį šių sumų partijos svarsto sumokėti iš valstybės dotacijų lėšų.

V. Čmilytė-Nielsen tvirtino nematanti didelės problemos, jei toks sprendimas bus priimtas, ir pridūrė, kad „finansavimas partijoms yra skiriamas kaip rinkimų rezultatų išdava“, tai susiję su rinkėjų pasitikėjimu.

Anot Seimo vadovės, dėl tokios galimybės buvo kreiptasi ir į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) bei Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) ir gauti teigiami atsakymai.

Laisvės partija jau sulaukė priekaištų iš koalicijos partnerių liberalų pusės, kai T. V. Raskevičius su konservatoriumi Matu Maldeikiu registravo Rinkimų kodekso pataisas, kad žinia apie partijos teistumą būtų privalomai nurodoma rinkimų biuletenyje ir plakatuose.