Apie tai, kaip Lietuvai sekėsi tvarkytis su pandemija, laidoje prabilo tie, kurie arba tiesiogiai buvo atsakingi už koronaviruso suvaldymą, arba visa tai matė iš arti.

Tai – pandemijos pradžioje premjero pareigas ėjęs Saulius Skvernelis, Seimo narė Jurgita Sėjonienė bei Lietuvos Medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė.

Pandemijos metu politiniame lauke buvo karšta – Seimo koridoriuose vis dar girdisi aidai tų, kurie per pandemiją išgarsėjo kovodami ne su virusu, o su tais, kurie juo tikėjo.

Sveikatos fronte susidūrėme su kitu virusu: nepasitikėjimu. Gydytojai pavargo ne nuo pacientų, o nuo įtarinėjimų. Skiepai tapo nebe medicina, o ideologija.

O kasdienybėje regime naujos realybės šešėlius. „Zoom“ klasėse užaugę vaikai vis dar mokosi gyvai bendrauti, o su pižamomis dirbti įpratę žmonės nebenori vilkėti ofiso kostiumų. Skyrybos, alkoholio statistika, psichologų eilės – visa tai primena, kad karantinas baigėsi, bet jo pasekmės liko.

Visa tai prisiminę, šio vakaro laidoje J. Sėjonienė ir S. Skvernelis tikins, kad karantinas – buvo ne tik būtina, bet ir teisinga priemonė, siekiant suvaldyti pandemiją. Nė nepaisant to, kad kai kuriems žmonėms iki šiol atrodo kitaip.

„Izoliacija buvo drastiškas ir skausmingas žingsnis, bet, visgi, virusas bent jau nekeliavo tarp savivaldybių <…> Šiandien galime sakyti, kad, aišku, buvo ir kvailysčių – pavyzdžiui, negali važiuoti iš miesto į rajoną, nors ribos kertasi. Bet, iš esmės, tuo metu alternatyvų tiesiog nebuvo: reikėjo kažką daryti“, – sakė S. Skvernelis.

Pranešimo siuntėjų nuotr.

Tiek J. Sėjonienė, tiek S. Skvernelis prabils ir apie pandemijos laikotarpiu padarytas klaidas. Viena didžiausių – riboti medicinos paslaugų prieinamumą.

Dar viena klaida, anot S. Skvervelio, buvo susieta su apsaugos priemonėmis, kurių pandemijos pradžioje taip trūko. Kaip tikins Seimo narys, nors kartais ir galėtų atrodyti kitaip, pandemija atskleidė pasiruošimo, rezervo svarbą.

„O vienos klaidos neištaisė visa Europos Sąjunga. Kai atsirado ši pandemija, mes pamatėme, kokie priklausomi esame nuo Kinijos – visa gamyba buvo ten“, – sakė S. Skvernelis.

Be to, pandemija tapo puikia dirva ir sąmokslo teorijoms, o situacijos nepagerino ir socialiniuose tinkluose plintanti dezinformacija. Buvo kvestionuojama viskas – nuo viruso kilmės iki jo egzistavimo. O kur dar pasakojimai, kad ligoninėse guli ne pacientai, o aktoriai...

Visuomenė suskilo į dvi stovyklas – „skiepytieji“ ir „neskiepytieji“. Vieni kaltino kitus neatsakingumu, kiti – aklu paklusnumu. Negana to, pasipriešinimas vienai vakcinai greitai virto priešinimusi visiems skiepams. 2024 metais pasaulyje paskiepyta 1,5 mln. vaikų mažiau nei prieš pandemiją.

Kaip laidoje teigė A. Gerliakienė, tai – ir išsilavinimo stoka. Vietoje to, kad šviestųsi patys, žmonės renkasi tikėti informacija, kurią randa internete. „Žmonės nesugeba mąstyti kritiškai, globaliai, todėl pasirenka tai, ką ir nori pasirinkti“, – sakė ji.

Jai pritarė ir S. Skvernelis. „Kalbant apie tuos, kurie nepasitiki tradicine medicina, tai yra tiesiog apgailėtina. Tie žmonės, kurie nuodija kitų sąmonę, kai jie miršta, atsakomybės neprisiima. Bet kada patys pajaučia problemą, jie pirmieji bėga pas gydytojus, kad juos gelbėtų“, – sakė jis.

„Istorijos, pakeitusios Lietuvą“ – pirmadieniais,19.30 val. per TV3.