Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) etikos komisija dėl parlamentaro Broniaus Bradausko pasisakymų apie žydų gelbėtojus, jog pensijas jiems turėtų mokėti Izraelis, apsiribojo svarstymu.

Tokį sprendimą 7 balsais už ketvirtadienį priėmė socialdemokratų etikos sargai. Už griežtesnę pasiūlytą nuobaudą - įspėjimą - balsavo 3 komisijos nariai, po posėdžio žurnalistams sakė komisijos pirmininkas Kęstutis Virbickas.

K.Virbickas tvirtino, jog toks sprendimas priimtas, nes B.Bradauskas minėtus žodžius pasakęs pasikarščiavęs ir neapgalvojęs, o norėjęs pareikšti bendrą Biudžeto ir finansų komiteto poziciją, jog nėra lėšų plėsti valstybinių pensijų gavėjų sąrašui.

"Buvo prašoma jo pasisakyti, iš jo pasisakymų ir mūsų užduotų klausimų susidarė nuomonė, kad jis išsakė komiteto poziciją, ir kaip ir norėjo pasisakyti plačiąja prasme dėl finansinių trūkumų, neišskirdamas žydų tematikos, tačiau įsikarščiavęs ir nesusikoncentravęs pasisakė ir daugiau dėl tos frazės, kad tegu Izraelis moka. Jis pasakė, kad jis tai padarė neapgalvotai, ir dėl to gailisi", - žurnalistams sakė K.Virbickas.

Klausiamas, kodėl etikos komisija priėmė paties B.Bradausko pasiūlymą dėl jo pasisakymų apsiriboti svarstymu, ir ar partijoje tai įprasta praktika, jog galimai etiką pažeidęs asmuo nurodinėja, kokį sprendimą jo atžvilgiu priimti, K.Virbickas aiškino, jog komisija teiravosi parlamentaro požiūrio.

"Paklaustas, kaip jis galvoja, kaip mes jį turėtumėm vertinti, jis pasakė, kad tas svarstymas komisijoj kaip tokiam patyrusiam politikui yra gana stipri nuobauda", - sakė K.Virbickas. Svarstant klausimą už durų buvo girdėti, kaip B.Bradauskas komisijai siūlo apsiriboti svarstymu ir "daugiau klausimo neeskaluoti".

B.Bradauskas žurnalistams tvirtino komisijos nariams nenurodinėjęs, kokį sprendimą priimti. "Aš buvau išėjęs, ir be manęs priėmė sprendimą etikos ir procedūrų komisija, aš nedalyvavau", - sakė B.Bradauskas.

Jis taip pat tvirtino neatsimenantis tokio savo pasisakymo dėl žydų gelbėtojų. "Man buvo priekaištai dėl išsprūdusių žodžių, aš tikrai neatsimenu, kad juos būčiau sakęs, bet mane žurnalistė kažkuri ilgai kamantinėjo, gal truputį ant nervų užvedė, gal tikrai pasakiau tuos žodžius. Jei pasakiau tuos žodžius, negerai padariau, bet absoliučiai čia nėra jokio kriminalo", - sakė socialdemokratas.

Jis taip pat tvirtino tik komentavęs komiteto sprendimą dėl pensijų žydų gelbėtojams ir norėjęs pasakyti, jog tam trūksta lėšų. "Biudžeto komitetas nepritarė asmenų rato išplėtimui gauti valstybinėms pensijoms, tai ir viskas, o ką išrutuliojo žurnalistai, visai ne tas ir ne apie tai. Išsakiau komiteto nuomonę, komitetas nepritarė siūlymui išplėsti ratą asmenų, kuriems mokamos valstybinės pensijos, ar tai būtų gelbėtojai vietos tautos, ar kitos, ar trečios, nesvarbu. Mes žinome, kad mes neturime lėšų ir krapštome kiekvieną litą, nes mums reikia grąžinti pensijas, reikia išmokėti užauginusioms penkis vaikus ir daugiau, ir tai kaupiasi milijonai prie milijonų", - kalbėjo BFK vadovas.

"Aš esu pasakęs, kad kitos valstybės, pavyzdžiui, vokiečiai, kai priverstiniams darbams buvo vežami mūsų piliečiai, Vokietija viską atlygino lietuviams, išmokėjo. Analogija galėtų būti ir čia, kažkiek prisidėti, kadangi neskurstančios valstybės, palyginti su Lietuva", - savo pasisakymą aiškino socialdemokratas.

Į komisiją su prašymu įvertinti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko B.Bradausko pasisakymus kreipėsi socialdemokratų partijos lyderis premjeras Algirdas Butkevičius.

A.Butkevičius sakė "labai neigiamai" vertinantis partijos bendražygio Seimo nario B.Bradausko pareiškimą, kad žydus Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusiems lietuviams valstybines pensijas turėtų mokėti ne Lietuva, o Izraelis, nuo B.Bradausko pozicijos dėl žydų gelbėtojų atsiribojo ir partija.

Vyriausybė šį mėnesį pritarė, kad Antrojo pasaulinio karo metais žydus gelbėję piliečiai gautų laisvės kovų dalyvių statusą ir valstybines pensijas.

Iš pradžių Ministrų kabinetas taip pat buvo pasiūlęs Seimui kol kas nepriimti šio įstatymo dėl lėšų trūkumo, bet tokia Vyriausybės pozicija sulaukė pasmerkimo viešojoje erdvėje. Kritikai atkreipė dėmesį, kad valdžia rado lėšų kitąmet pakelti politikų ir valstybės tarnautojų algas, bet nesutinka paremti žmonių, kurie gynė lietuvių tautos garbę karo metais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, holokausto aukų gelbėtojų valstybinėms pensijoms mokėti kasmet papildomai reikės po 860 tūkst. litų. Vienkartinėms kompensacijoms žuvusiųjų šeimoms išmokėti reikės 1 mln. litų.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami lietuvių kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Karo metais buvo išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą.

Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras "Yad Vashem" už žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs 865 lietuvius, sąrašas yra nuolat pildomas.