„Šiandien, balandžio 23 dieną, į Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos Federacijos Lietuvoje atstovas, jam buvo įteikta nota, skelbianti du Rusijos Federacijos darbuotojus už veiklą, nesuderinamą su diplomatų statusu, nepageidaujamais asmenis Lietuvoje, nurodant jiems išvykti iš Lietuvos per septynias dienas“, – pranešė ministras.

Anot jo, taip reiškiamas visiškas palaikymas Čekijai. Lietuvos ambasada Maskvoje pažadėjo pagalbą čekams, ten likus mažiai dirbančiųjų.

G. Landsbergis pabrėžė, kad sprendimas išsiųsti rusų diplomatus priimtas konsultuojantis su partneriais.

„Kiek esame informuoti, Latvija ir Estija nusprendė išsiųsti po vieną po diplomatine priedangą dirbusį žvalgybos darbuotoją“, – sakė jis.

Ministras tvirtino apie rusų diplomatų išsiuntimą kalbėjęs ir su kitų Europos Sąjungos, NATO valstybių ministrais.

Jeigu Rusija prisiimtų griežtesnį atsaką, kokį dabar yra įpratusi daryti, kitaip tariant, nuspręstų išsiųsti neproporcingai daugiau darbuotojų, Lietuva pasilieka teisę pareikšti dar vieną protestą.

„Kitos valstybėse prasideda diskusijos apie tai, jie vylėsi, kad galės prisidėti prie Baltijos šalių“, – teigė G. Landsbergis.

Jis neatmetė galimybės, kad Rusija reaguodama į Lietuvos veiksmus iš Maskvos išsiųs keletą Lietuvos ambasados darbuotojų.

„Tikėtina, kad Rusijos atsakas galėtų būti. (...) Jeigu Rusija prisiimtų griežtesnį atsaką, kokį dabar yra įpratusi daryti, kitaip tariant, nuspręstų išsiųsti neproporcingai daugiau darbuotojų, Lietuva pasilieka teisę pareikšti dar vieną protestą“, – tvirtino užsienio reikalų ministras.

Praėjusią savaitę Čekijos vyriausybė, remdamasi žvalgybos ataskaita, pranešė, kad Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU 2014 metais jos teritorijoje surengė du sprogdinimus, iš kurių vienas pražudė du žmones ir padarė reikšmingos materialinės žalos.

Dėl to Čekija iš šalies išsiuntė 18 rusų diplomatų, kuriuos laiko slaptais agentais, o ketvirtadienį pranešė, jog Prahą turės palikti dar 63 Rusijos ambasados darbuotojai, kad joje liktų dirbti tiek asmenų, kiek čekai turi darbuotojų ambasadoje Maskvoje.

Šios šalies Vyriausybė taip pat paprašė partnerių solidarumo – iš ES ir NATO valstybių sostinių išsiųsti dalį Rusijos atstovybėse dirbančių galimų agentų.

Solidarumą su Čekija jau parodė Slovakija, ji nusprendė išsiųsti tris rusų diplomatus.

Laukia realaus Rusijos karių atitraukimo Ukrainos pasienio

Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako, kad Lietuva laukia realaus Rusijos karių atitraukimo iš Ukrainos pasienio, o ne tik politinių pareiškimų.

„Pirmieji ženklai kol kas yra tik politiniai, laukiam, kad po jų sektų realūs atsitraukimo veiksmai. Kol kas apie tai dar informacijos neturime“, – žurnalistams penktadienį spaudos konferencijoje pareiškė ministras.

Maskva penktadienį pranešė pradėjusi atitraukti pajėgas, dalyvavusias pratybose prie Ukrainos sienos.

Pirmieji ženklai kol kas yra tik politiniai, laukiam, kad po jų sektų realūs atsitraukimo veiksmai.

Rusijos kariuomenės telkimas Ukrainos pasienyje ir Kryme, vykęs suintensyvėjus Kijevo pajėgų ir prorusiškų separatistų kovoms Rytų Ukrainoje, sukėlė didelį nerimą Kijeve ir Vakaruose.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) anksčiau šią pareiškė, kad Rusija aplink Ukrainą ir aneksuotame Krymo pusiasalyje yra sutelkusi per 150 tūkst. karių.

Ir NATO, ir Ukraina palankiai įvertino Rusijos pranešimą apie pajėgų atitraukimą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šis žingsnis „mažina įtampą“.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu tokį pajėgų telkimą vadino „mokymais“, esą surengtais reaguojant į „grėsmingus“ NATO veiksmus.

Ukraina kovoja su prorusiškais separatistais šalies rytinėje dalyje nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą.

Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais. Maskva kaltinimus neigia.