Tokias pataisas parlamentarė registravo dar 2023 metais, tačiau Seimas po pateikimo jos iniciatyvai nepritarė ir grąžino tobulinti. Patobulintą projektą Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti nedidele balsų persvara ir paprašė Vyriausybės išvados.
STT: tikslai neatitinka pataisų turinio
Tiek 2023-aisiais, tiek šiais metais STT pateikė kritinių pastabų L. Girskienės projektui. Anot jos išvados, priėmus pataisas būtų sudarytos išskirtinės sąlygos įsigyti savivaldybės socialinį būstą ne jo nuomininkams, o kitiems asmenims, kurių turtinė padėtis nereikalauja lengvatos.
„Pakeitimų aiškinamajame rašte nurodyti tikslai neatitinka pataisų, kurios orientuotos ne į socialiai jautriausias visuomenės grupes, bet į tuos, kurie savivaldybės būstą nuomojasi išskirtinėmis sąlygomis, nepriklausomai nuo pajamų“, – teigiama STT išvadoje.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisomis L. Girskienė siūlo leisti savivaldybei jai priklausantį būstą, kuriame nuomininkai be pertraukų gyvena bent penkerius metus, yra deklaravę gyvenamąją vietą ir neturi mokesčių skolų, parduoti išperkamosios nuomos būdu.
STT nurodo, kad pataisos gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, nes nenustačius būsto pardavimo sąlygų ir kriterijų, savivaldybėms suteikiama pernelyg plati diskrecija spręsti dėl jo pardavimo tokiu būdu.
Tarnyba pabrėžia, kad jau dabar numatytas šio būsto pardavimas nuomininkams, o ne aukcione, pažeidžia visuomeninės naudos principus.
Tarnyba dar 2023 metais sakė, kad šalyje labai trūksta socialinio būsto, nors savivaldybės kasmet parduoda kelis kartus daugiau butų nei įsigyja, pavyzdžiui, 2017 metais nupirko 188 naujus būstus, o pardavė 468 senus butus, 2018 metais – atitinkamai 52 ir 304.
Autorė taisė klaidas, bet Seimo teisininkai vėl kritikuoja
L. Girskienė BNS stebėjosi tokia STT kritika. Ji teigė pataisas atnaujinusi atsižvelgdama į Seimo Teisės departamento pastabas.
„Pataisiau pagal Teisės departamento pastabas. Nelabai suprantu, kur čia įžvelgia kažkokias rizikas STT, nes sprendimą parduoti butą priimtų savivaldybės taryba, kurioje yra daugybė politikų įvairių pažiūrų ir opozicija, ir pozicija. Nematau jokių grėsmių“, – BNS teigė parlamentarė.
„Kiekviena institucija turi teisę pasisakyti, bet mano pateiktas pasiūlymas tikrai yra reikalingas, susitikimuose gyventojai išreiškė tokį pageidavimą. Yra savivaldybės būstai, kuriuose kažkada įsikūrė policininkai, mokytojai, atvykę ten dėstytojai ir taip toliau. Tai būtent šitiems žmonėms ir reikia suteikti galimybę“, – BNS kalbėjo ji.
Tačiau Seimo teisininkai ir naujam projektui turi priekaištų.
„Nėra nurodyta, kad pirkti išsimokėtinai savivaldybės nuomojamą būstą turi teisę nuomininkai, atitinkantys aiškinamajame rašte nurodytus kriterijus – gaunantys mažas pajamas ar susiduriantys su finansiniais sunkumais“, – sakoma Teisės departamento išvadoje.
Anot jo, išsimokėtinai galėtų būti perkamas ne tik savivaldybės būstas, bet ir pagalbiniai ūkiniai pastatai.
„Reikėtų aiškiai įvardyti objektus, kuriuos išsimokėtinai galėtų pirkti jų nuomininkai – ar tik būstą, ar ir pagalbinius ūkinės paskirties pastatus“, – rašoma rašte.
Teisininkai taip pat siūlo nustatyti konkretų terminą, per kiek laiko reikėtų atsiskaityti už perkamą nuomotą būstą: „Kituose įstatymuose, kuriuose reglamentuojamas turto pirkimas išsimokėtinai, toks terminas nustatytas.“
Parlamentarų nuomonės išsiskyrė
Liberalė Edita Rudelienė Seimo posėdyje šią savaitę teigė, kad penkeri metai yra „truputį per trumpas terminas“ socialiniame būste gyvenantiems ir su lengvata norintiems jį įsigyti.
Socialdemokratas Laurynas Šedvytis teigė, kad savivaldybės turėtų plėsti būsto fondą, o ne išparduoti.
„Turiu gilių abejonių dėl krypties, kuria norite eiti. Iš esmės didmiesčiuose reikėtų kaip tik plėsti savivaldybės ar municipalinio būsto fondą ir galimybės tokiu būdu parduoti būstą tam tiesiogiai prieštarautų, o iš kitos pusės, kaip rodė visai nesenas, tarkime, tas pats Panevėžio atvejis, kada savivaldybė dėl klaidos dešimt kartų pigiau pardavė būstą, tai sukurtų tam tikras paskatas piktnaudžiavimui“, – kalbėjo jis.
Tuo metu Vitalijus Šeršniovas mano, kad leidus žmonėms išsipirkti būstus, savivaldybės gautų daugiau pajamų, galėtų įsigyti daugiau socialinių būstų ir tokiu būdu mažintų jų laukiančių žmonių eiles.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas priminė, kad tokia būsto išsipirkimo tvarka jau egzistavo ir naudos nedavė.
„Ir Vilniuje, ir kituose miestuose buvo parduota labai daug butų. Ir pagal įstatymą už tuos parduotus butus, už tuos pinigus turėjo būti pastatyti socialiniai būstai. Jūs galite pasidomėti, kiek socialinių būstų buvo pastatyta. Tai vienas kitas namas kai kuriuose miestuose“, – tvirtino socialdemokratas.
Pasak jo, senos statybos, nudėvėti būstai, kurie priklauso savivaldybei, paprastai parduodami už centus.
Naujausi komentarai