Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis buvo pasirašyta pernai gruodį. Joje susiderėta dėl švietimo įstaigų vadovų darbo, ekonominių ir socialinių sąlygų gerinimo.

Kaip paskelbė profesinė sąjunga, „kokybiškų pokyčių švietimo sistemoje stoka šiandien ypač akivaizdi, tad prieš metus išsakytų nuogąstavimų ignoruoti toliau neįmanoma“.

Anot sąjungos, iš 20 reikalavimų sąrašo derybose per pusę metų nebuvo sutarta dėl 17, todėl bandyta derinti pozicijas Ginčų komisijoje.

„Vis dėlto ir šitoje derybų stadijoje siūlymai netenkino profesinės sąjungos lūkesčių, nes pokyčiai buvo labiau imitaciniai nei realiai keičiantys pedagogų situaciją tiek dėl socialinių garantijų, tiek dėl darbo sąlygų ir užmokesčio“, – nurodė sąjunga.

Dėl to profesinė sąjunga antradienį pranešė apie skelbiamą streiką. Įspėjamasis mokytojų streikas vyks rugsėjo 15 dieną, o nesulaukus norimų rezultatų, rugsėjo 29-ąją bus surengtas ir tikrasis streikas.

Sąjunga sakė esanti pasiruošusi siekti kompromiso, tačiau jeigu susitarimai bus nepriimtini, neatmeta galimybės streikuoti neterminuotą laikotarpį.

„Siekdama socialinių ir ekonominių darbo sąlygų gerinimo LŠDPS išsakė poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse (grupėse) nuo 2024 rugsėjo 1 d.“, – rašoma sąjungos pranešime.

Profesinė sąjunga taip pat siūlė numatyti kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.

Anot pranešimo, taip pat siekiama numatyti nuoseklų darbuotojų darbo užmokesčio didinimą, kompensuoti kanceliarines, transporto ir sveikatos draudimo išlaidas. Sąjunga kėlė ir darbo krūvio, kvalifikacijos kėlimo, atostogų ir kitus klausimus.

Profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas BNS antradienį sakė, kad streiką palaikytų ir Lietuvos moksleivių sąjunga, ji organizuotų įvairias akcijas.

Pasak A. Navicko, streikas yra priemonė suaktyvinti derybas, o politinių partijų susitarimas mokytojų algoms pasiekti 130 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio tolsta.

Apie planus skelbti streiką profesinė sąjunga pranešė pirmadienį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pirmadienį komentare BNS nurodė gerbiantis tokį profesinės sąjungos sprendimą.

G. Jakštas: naujų profsąjungos reikalavimų sulaukta vasarį, kai kurie iš jų nerealūs

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai paskelbus apie pasitraukimą iš kolektyvinės sutarties, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigia, jog papildomų reikalavimų buvo sulaukta vasarį, o kai kuriuos jų vadina nerealiais.

Reikalavimai yra nerealūs, nėra iki galo smagu, kad tos derybos buvo nutrauktos, manau, kad jos vyko produktyviai, buvo daug susitikimų, formuluotės buvo derinamos, tačiau pasirinktas toks kelias, jų sprendimas.

„Reikalavimai yra nerealūs, nėra iki galo smagu, kad tos derybos buvo nutrauktos, manau, kad jos vyko produktyviai, buvo daug susitikimų, formuluotės buvo derinamos, tačiau pasirinktas toks kelias, jų sprendimas“, –  trečiadienį žurnalistams sakė G. Jakštas.

Pasak jo, profesinė sąjunga reikalauja, kad per vienerius metus pradinėse klasėse mokinių mažėtų nuo 24 iki 18, o vyresnėse – nuo 30 iki 24.

„Vien Vilniuje iškart dabar turėtų atsirast 20 papildomų mokyklų. Kaip galėtų atsirasti, net ne finansinis klausimas, tai padaryti neįmanoma. Keliant neįmanomus reikalavimus, neįmanoma susitart“, – teigė ministras.

Profesinė sąjunga teigė, kad iš 20 reikalavimų sąrašo derybose per pusę metų nebuvo sutarta dėl 17, todėl bandyta derinti pozicijas Ginčų komisijoje.

Anot ministro, kolektyvinė sutartis buvo pasirašyta pernai kovą, o naujų 20 reikalavimų sąrašo ministerija sulaukė šį vasarį, taigi, beveik po metų. Sutartis galioja iki 2024 metų pabaigos.

„Visus įsipareigojimus, esančius kolektyvinėje sutartyje, ministerija įgyvendino, tai atsirado daug naujų. Dėl naujų prasidėjo derybos, dar iki birželio mėnesio dėl trijų buvo rastas sutarimas, dėl likusių 17 vyko diskusijos, derinamos formuluotės. Iš 17 aštuoni jau buvo daugmaž suderinti, dėl kitų buvo ieškoma formuluočių, kad tenkintų abi puses“, – sakė G. Jakštas.

Jo teigimu, ministerija pritaria, kad mokytojai turėtų gauti didesnį atlyginimą ir šis įsipareigojimas yra vykdomas, kitąmet atlyginimus numatyta kelti du kartus.

„Bet sugalvoti likus kelioms savaitėms iki rugsėjo, kad atrasti iš kažkur pinigų, tai taip tiesiog neveikia pasaulis. Tai mes priimti tokių įsipareigojimų, kurių negalime įgyvendinti, žinoma, negalime“, – teigė G. Jakštas.

Ministras taip pat pastebėjo, kad pasirašyti susitarimų tik su viena švietimo profsąjunga, kuomet susitarimai liečia visus mokytojus, teisiškai būtų neteisinga. Klausimai turi būti suderinti ir su kitomis profsąjungomis.