Kaip praneša partija, šeštadienį Kaune vykusiame Tautos ir teisingumo sąjungos tarybos posėdyje bei suvažiavime P. Gražulis perrinktas ir partijos pirmininku. Taip pat patvirtintas preliminarus kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašas, rinkimų programa, išrinkti nauji partijos valdymo organai, valdybos nariai.

Partijos pirmininko pavaduotojais patvirtinti Naglis Puteikis, Sigitas Karkauskas ir Ramojus Girinskas.

ELTA primena, kad Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d.

Šiuo metu apie ketinimus siekti šalies vadovo posto paskelbė 12 pretendentų. Vienas jų – antrosios kadencijos Daukanto aikštėje siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda. Jam oficialią paramą išreiškė ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), nutarusi nekelti savo kandidato.

Kaip ir prieš penkerius metus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) iškėlė dabartinės premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) prezidento rinkimuose atstovaus parlamentaras, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Laisvės partiją – buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ – buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas, Darbo partiją – politinės jėgos pirmininkas Andrius Mazuronis.

Kaip savarankiškas kandidatas išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė. Jam paramą jau išreiškė partija „Laisvė ir teisingumas“ bei Krikščionių sąjunga.

Taip pat yra žinomi dar keturi save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, anksčiau į LRT generalinius direktorius kandidatavęs Zenonas Andrulėnas bei naujai įkurtos partijos „Nemuno aušra“ lyderis, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Parlamentinė Lietuvos regionų partija buvo nutarusi remti Kazlų rūdos mero Manto Varaškos kandidatūrą į prezidentus. Visgi, vėliau ir kandidatas, ir pati partija persigalvojo – sprendimas, ką paremti šalies vadovo rinkimuose, bus priimtas pavasarį.

Prezidento rinkimuose nutarė nedalyvauti ir Liberalų sąjūdis, tačiau politinė jėga kol kas neparėmė jokio kito pretendento į šalies vadovus.

Teismui yra perduota baudžiamoji byla, joje P. Gražulis kaltinamas LGBTIQ atstovų niekinimu.