Seimas antradienį nepritarė Tautos istorinės atminties įstatymo projektui, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Įstatymu siūlyta nustatyti, kokia tvarka minimos istorinių  įvykių sukaktys, sudaryti Tautos istorinės atminties tarybą, kuri svarstytų ir tvirtintų tautos istorinės atminties įamžinimo kryptis, atmintinų metų minėjimo programų metmenis, atliktų kitas funkcijas, susijusias su tautos istorinės atminties  puoselėjimu ir sklaida.

Už projektą po svarstymo balsavo 36 Seimo nariai, prieš - 7, susilaikė 56 parlamentarai, projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti. Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius po balsavimo replikavo, jog šis balsavimas paaiškina, kodėl „ant Žaliojo tilto tebestovi balvonai“.

„Aš tik noriu priminti paprastą dalyką - niekas nepateikė nei vieno konkretaus šito įstatymo ydingo straipsnio, niekas nekritikavo nei vieno straipsnio, tiesiog buvo nueita lengviausiu keliu ir atmesta. Šitas įstatymas galėjo atlikti labai svarbų vaidmenį ir tuose informaciniuose karuose, kurie kariaujami prieš mūsų valstybę. Nes svetimas istorinis naratyvas labai puikiai panaudojamas priešiškai propagandai“, - po balsavimo sakė buvęs užsienio reikalų ministras konservatorius Audronius Ažubalis.

Tuo tarpu liberalas Gintaras Steponavičius sakė, jog įstatymu siekta reglamentuoti pernelyg plačias sritis. „Čia yra geriausias patvirtinimas, kad diskusijų buvo nepakankamai ir buvo girdima tik suprimityvintai viena pusė, kurie sakė, kad visa tai reikia sudėlioti, ir per daug plačius dalykus, į įstatymą, o rezultatas yra tas balsavimas. Ir mes, liberalai, ne kartą sakėme, kad tai nebuvo pats geriausias kelias spręsti ydingą situaciją, kuri yra su šventėmis“, - kalbėjo G.Steponavičius.

Projekto iniciatoriai tvirtina, kad Tautos istorinės atminties įstatymo projektą parengti paskatino siekiai puoselėti istorinę sąmonę ir atmintį kaip žmogaus vertybių orientacijos ir tautos valstybės egzistencijos pamatą, tuo tarpu kritikai laikosi pozicijos, jog istorinė atmintis nėra valdžios ir kontrolės sritis.

Įstatymu siūloma, kad nustatant tautos istorinės atminties objektus ir apibrėžiant valstybės istorinio paveldo atminimo įprasminimą ir įgyvendinimą, dalyvautų Seimas, prezidentas, Vyriausybė ir institucija, nustatanti ir koordinuojanti istorinės atminties veiklos kryptis – Tautos istorinės atminties taryba.

Pagal projektą, tarybą sudarytų Seimo,Vyriausybės ir Prezidentūros kancleriai, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas, vyriausiasis archyvaras, Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas, Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas. Taip pat į tarybą atstovus deleguotų mokslininkai ir visuomenininkai.

Tautos istorinės atminties taryba būtų visuomeninė patariamoji institucija tautos istorinės atminties klausimais, atskaitinga Seimui.