„Jei mes kalbėtume apie tautinių maumų mokyklas, nesvarbu, rusų, lenkų, yra iššūkių – kokybės prasme, egzaminų laikymo, įstojimo, lietuvių kalbos mokymo prasme, ir labai norėtųsi, kad nebūtų populizmo, labai norėtųsi, kad iš tikrųjų atsisėstų švietimo ekspertai ir diskutuotų, kaip padėti mūsų piliečiams“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė ministrė.

Ministrė pažymėjo, kad tiek šalies, tiek tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai rodo prastesnius regionų mokyklų, taip pat ir tautinių mažumų mokyklų rezultatus, bet tam spręsti reikia strateginės vizijos, o ne „taškiniu būdu pasakius, kad mes vienos tautinių mažumų mokyklas pakeičiam kita kalba“.

Ministrė taip pat teigė, kad tautinių mažumų klausimai paprastai iškeliami rinkiminiais metais, siekiant mobilizuoti rinkėjus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas praėjusią savaitę atnaujino diskusiją dėl rusiškų mokyklų uždarymo, keldamas klausimą, ar nevertėtų sekti estų ir latvių pavyzdžiu ir atsisakyti mokymo rusų kalba.

Siūlymą dėl rusų mokyklų laipsniško atsisakymo ministerija planuoja parengti per artimiausias savaites. G. Jakšto teigimu, šalyje galėtų likti veikti tautinių mažumų mokyklos, kuriose mokoma Europos Sąjungos ar Lietuvai draugiškų šalių kalba.

Tautinių mažumų departamentas praėjusią savaitę pareiškė nepritariantis siūlymams dėl ugdymo rusų kalba atsisakymo. Departamentas įsitikinęs, kad vienos tautinės grupės marginalizavimas atneštų daugiau žalos valstybei ir „sugriautų tris dešimtmečius kurtą įvairiatautės visuomenės struktūrą“.

Diskusija dėl rusiškų mokyklų atsinaujino po incidento, kai rusų mokykloje besimokantys paaugliai  apšaudė bendraklasį pneumatiniu ginklu, nes jis pasakė nepritariantis karui Ukrainoje. Visgi ministras ragina atnaujinto tautinių mažumų mokyklų klausimo su šiuo įvykiu nesieti.