Pokyčių karuselė

Premjerė pagaliau rado naują patarėją į tris mėnesius išsilaikiusią laisvą vietą, bet atstovo spaudai tiek pat laiko neturi. Pasitraukė krašto apsaugos ir aplinkos viceministrai, pastarasis juo išbuvęs vos mėnesį ir aštuoniolika dienų. Krito dar vienas, bene aštuntas per porą metų, už komunikaciją atsakingas specialistas, šįsyk – žemės ūkio ministro. Tai tik keli pokyčiai dvejų metų sukaktį mininčios Vyriausybės narių politinėse komandose per pastaruosius kelis mėnesius. Tvariausios Vyriausybės komandų netvarumas tampa tokia rutina, kad, pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerija apie viceministro Margirio Abukevičiaus pasitraukimą net neišplatino pranešimo – kad jis išvyksta dirbti gynybos patarėju Lietuvos ambasadoje Japonijoje, visuomenė sužinojo iš jo paties įrašo feisbuke.

Žinoma, viceministrų ar politinio pasitikėjimo patarėjų pasikeitimų daug būdavo ir per ankstesnes kadencijas, bet dažniausiai pirma krisdavo koks ministras, o tada – ir jo politinė komanda.

Dar vienas išskirtinumas: ankstesnių kadencijų viceministrams ar patarėjams tekdavo trauktis po skandalų ar įtarimų neskaidrumu, tačiau šįsyk, jei tikėtume oficialiai skelbiamomis pokyčių priežastimis, ministrai į savo komandas prisirinkę asmeninių problemų slegiamų žmonių, nes dažniausiai nurodoma pasitraukimo priežastis – asmeniniai reikalai. Žinoma, reikia tik džiaugtis, kad mažiau skandalų. Tačiau vis tiek keistoka, kai ministras pasirenka komandą kadencijai, tačiau, jai įpusėjus, ji jau sunkiai atpažįstama. Vis mandagiai padėkojama už pasitraukiančio (ar galimai patraukiamo) darbą, šis dar mandagiau atsako, kaip ši patirtis jį praturtino, ir tiek žinių.

A. Dulkio kančios

Vieni vinguočiausių buvo sveikatos apsaugos ministro politinės komandos formavimo keliai. Ministru tapęs buvęs vyriausiasis valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys iš ankstesnės darbovietės pasikvietė į viceministro pareigas Živilę Simonaitytę, lig tol valstybės kontrolieriaus pavaduotoją, į kanclerio – Jurgitą Grebenkovienę, vadovavusią Valdymo audito departamentui, ir net tris patarėjas: komunikacijos – Aistę Šukstą, teisės, korupcijos prevencijos ir viešųjų pirkimų – Eglę Butkevičienę, sveikatos sistemos ir informacinių išteklių plėtros – Astą Riukienę.

Patarėja Simona Bieliūnė vienintelė atėjo iš ministerijos strateguojamos srities – Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro. Netrukus prie komandos prisijungė viceministrė Danguolė Jankauskienė, ligtolinė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktorė medicinai ir slaugai.

Nors COVID-19 pandemijos pikas Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) padarė svarbiausią Vyriausybėje, tačiau šios srities naujokas ministras penkis mėnesius nesugebėjo rasti trečio viceministro. Pagaliau gegužę juo paskirtas ligtolinis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės direktoriaus medicinai pavaduotojas Aurimas Pečkauskas.

Bet net kol dar nebuvo to trečiojo, išsirūpintas dar vienas viceministro etatas. Beje, viceministrų skaičių iki dabar leidžiamo maksimalaus keturių pasididino dar ir Aplinkos, Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Netrūko spėlionių, kam A. Dulkiui prireikė ketvirto viceministro, nors ir trečią vos rado. Jo pirmtakas Aurelijus Veryga, priminęs, kad jis kadencijos pabaigoje apsiėjo su dviem viceministrais, viešai svarstė, gal dabartiniam ministrui jų reikia daugiau, nes nepakankama esamų komandos narių kompetencija, mat daug jų ministras atsivedė iš Valstybės kontrolės, o ministerijoje prireikė nusimanymo ir sveikatos apsaugos srityje.

Gavus dar vieną viceministro portfelį, netrukus jis atiduotas Aušrai Bilotienei-Motiejūnienei, praėjusią kadenciją jau ėjusiai šias pareigas, bet pasitraukusiai kilus abejonių dėl SAM rengto konkurso į jai pavaldžios įstaigos vadovus skaidrumo. Ketvirtoji viceministrė netruko užgožti A. Dulkio pirmo pasirinkimo viceministrę Ž. Simonaitytę, pasigirdo kalbų, kad jos karjera ministerijoje eina į pabaigą. Taip ir nutiko – baigiantis 2021-iesiems ji paskelbė atsisveikinimo žinią: „Pastarieji metai buvo kupini be galo įdomių iššūkių – esu dėkinga ministrui A. Dulkiui už suteiktą galimybę dirbti kartu. Tai vertinga patirtis. Visgi gyvenimas nestovi vietoje – po ilgų dvejonių priėmiau sprendimą grįžti prie atidėtų projektų ir asmeninių planų.“

Rekordai: pamainos pasitraukusiai atstovei spaudai sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys ieškojo ilgiau nei dešimt mėnesių, o trumpiausia – aplinkos viceministro – karjera truko 49 dienas. (P. Paleckio/BNS nuotr.)

Per dvejus metus keitėsi ir sunkiai lipdyta ministro politinio pasitikėjimo patarėjų komanda. Pamažu ji vis gausėjo ir šiandien ministras turi vieną gausiausių patarėjų korpusą – net šešis, daugiau turi tik premjerė. Nuo kadencijos pradžios iš jų dirba tik dvi.

Vieni patarėjai išeidavo, kiti ateidavo, bet štai patarėjos komunikacijai A. Šukstos pamainos A. Dulkys ieškojo ilgiau nei dešimt mėnesių! Pernai spalį, išaiškėjus, kad SAM sumanė sumokėti prodiuseriams 12 tūkst. eurų už laidą „Kitokie pasikalbėjimai“, kurioje dalyvavo ministro visuomeninis patarėjas, ji prisiėmė atsakomybę ir paliko postą. Beje, tai vienas iš retų atvejų, kai pasitraukimą lėmė konkreti priežastis, o ne asmeninės priežastys. Tik šį rugpjūtį pagaliau šio ilgai niekieno negeistino darbo ėmėsi komunikacijos konsultantas Tomas Bagdonas.

Šiandien situacija tokia: SAM turi tris viceministrus, nors prieš pusantrų metų išsirūpino ir ketvirto pareigybę. Ar jis buvo nereikalingas, o gal ir vėl nerandama, kas jį užimtų? Patarėjų – rekordiškai daug. Ministro pradinės politinės komandos likę tik trupiniai, bet, gera žinia, ji tampa panaši į sveikatos srities, o ne Valstybės kontrolės padalinį.

Viceministras 49 dienoms

Miškų ekologas, patyrę tarnautojai ir du menininkai – taip kadencijos pradžioje pristatyta aplinkos ministro Simono Gentvilo politinio pasitikėjimo komanda.

Šiandien nuo kadencijos pradžios belikę du. Viceministru tebedirba ekologas Danas Augutis, du postus jau palikę, juos pakeitė kiti.

Nors Aplinkos ministerija išsirūpino ketvirtą viceministrą, šiandien triūsia trys. Ketvirtojo karjera ministerijoje nutrūko labai greitai: šiemet rugsėjo 30-ąją šiame poste karjerą pradėjęs architektas Mantas Michaliunjo jau lapkričio 18-ąją paliko pareigas. Oficiali versija: dėl asmeninių gyvenimo planų grįžo dirbti ir gyventi į Birštoną.

Akmens ant akmens nelikę ir iš pradinės patarėjų komandos: tebedirba vienas Marius Čepulis – zoologas ir gamtos fotografas.

Komanda išsilakstė kas kur ir dažniausiai – „dėl asmeninių priežasčių“. Po metų darbo ministrą paliko ir jo atstovas spaudai žurnalistas, rašytojas Marijus Gailius. „Toks susitarimas buvo, kad metus įsibėgėsime, o paskui žiūrėsime“, – BNS teigė S. Gentvilas. Žodžiu, įsibėgėjo, pažiūrėjo, ir keliai išsiskyrė. Bet jie M. Gailių nuvedė pas S. Gentvilo tėvą, taip pat Seimo narį Eugenijų Gentvilą, kuriam dabar patarinėja.

Aplinkos ministro komandoje neliko daugumos ne tik tų, su kuriais prieš dvejus metus pradėjo kadenciją, bet ir vėliau prisijungusių prie komandos. Štai skelbta, kad patarėjas Audrius Šapalas, kuris buvo atsakingas už renovaciją, pasitraukė, nes po tam tikrų pokyčių jam nebeliko darbo. Tai viena iš originaliausių nurodytų kadrų nutekėjimo priežasčių, juolab ši Vyriausybė kaip tik kritikuojama dėl užstrigusių renovacijos procesų.

Iš vidinių resursų

Šios vasaros pabaigoje apie komandos perkrovimą paskelbė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Politologai ir opozicija jį pagyrė taip pripažinus, kad ministerijos darbe yra spragų. Tačiau pranešime žiniasklaidai apie komandos pokyčius minėta, kad Užsienio reikalų ministerijai tenka atremti grėsmes ir autoritarinių režimų metamus iššūkius Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kas ginčysis, bet kaip argumentas, kodėl komanda perkraunama, skambėjo neįtikinamai.

G. Landsbergis naujų viceministrų toli neieškojo: diplomatę Jovitą Neliupšienę parsiviliojo iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, kur ji irgi dirbo viceministre, o Joną Survilą – iš premjerės patarėjų komandos. Politikos direktore pasirinkta ligtolinė ambasadorė Armėnijoje Inga Stanytė-Toločkienė, o naujoji atstovė spaudai Paulina Levickytė analogišką darbą dirbo Seimo Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijoje.

Pats nestabiliausias postas – už komunikaciją atsakingo asmens. Per pirmus kadencijos metus pasitraukė keturi ministrų komunikaciją tvarkę patarėjai, per antrus – dar tiek pat.

Atrodo, kadencijai bepersiritant į antrąją pusę, bandoma kadrų ieškoti iš vidinių resursų, nes iš šalies atėjusiam žmogui prireiktų laiko įsigilinti į darbą. Be to, kas aukos turimą darbą dėl, geriausiu atveju, poros metų valdžios poste, nors, kaip rodo faktai, dažnai ir trumpiau.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė vietoj prarastos viceministrės šį postą patikėjo savo ligtoliniam patarėjui Karoliui Žemaičiui. Premjerė Ingrida Šimonytė ieškodama pamainos J. Survilai užtruko, bet irgi pasirinko iš vietos rezervų: po trijų mėnesių vakansijos jos patarėja ryšiams su Seimu nuo gruodžio 2-osios tapo Laura Liutvinskienė, iki tol dirbusi vyriausiąja patarėja Vyriausybės kanceliarijoje. Naujos atstovės spaudai vietoj vasaros pabaigoje pasitraukusios Rasos Jakilaitienės premjerė neturi lig šiol.

Karščiausia kėdė

Pats nestabiliausias postas – už komunikaciją atsakingo asmens. Per pirmus kadencijos metus pasitraukė keturių ministrų komunikaciją tvarkę patarėjai, per antrus – dar keturi.

Pirmoji po trijų mėnesių darbo pasitraukusi teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos atstovė spaudai Karolina Frolovienė bene vienintelė tiesiai šviesiai pripažino, kad nevisiškai sutapo požiūriai į komunikaciją. Ją pakeitusi Rasa Laurinavičiūtė-Vaisbrodė komandą paliko kiek daugiau nei po metų darbo, motyvuodama, kad išvyksta į užsienį. Tad E. Dobrowolskai talkina jau trečias per dvejus metus atstovas spaudai – Paulius Žeimys.

Pernai rugpjūčio pradžioje komunikacijos patarėjų komandą atnaujino A. Armonaitė: jos patarėju strateginės komunikacijos klausimais tapo žurnalistas Martynas Čerkauskas, o atstove spaudai – Eglė Girdzijauskaitė. Kodėl pasitraukė jos pirmtakė Skaistė Barauskienė, viešai neskelbta.

Tą patį rugpjūtį vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės patarėja komunikacijai Lina Laurinaitytė-Grigienė paliko postą buvusiai prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiajai patarėjai Daivai Ulbinaitei. Tuo metu vis garsiau viešai buvo svarstoma, kad sunkiai su migracijos krize besitvarkančią ministrę gal reikėtų pakeisti, bet priimtas kitas sprendimas – sustiprinti jos komandą, visų pirma komunikacijos sritį. Ministrės įvaizdis pagerėjo, žinoma, išskyrus tuos atvejus, kai jai tenka suktis be komunikacijos profesionalų apsaugos, pavyzdžiui, kai teko savarankiškai atsakinėti į Seimo opozicijos klausimus dėl buvusio Viešojo saugumo tarnybos vado Ričardo Pociaus atleidimo aplinkybių.

Pernai spalį kilus skandalui dėl SAM perkamų laidų atsistatydinusi sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai A. Šuksta buvo ketvirtoji pirmais kadencijos metais kritusi Vyriausybės nario komunikacijos specialistė.

Šiemet pirmoji gegužę pasitraukė minėta teisingumo ministrės atstovė spaudai Rasa Laurinavičiūtė-Vaisbrodė.

Birželį užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė postą paliko padėkomis: „Labai įspūdinga kelionė, su puikiais kolegomis – tiek ministerijoje, tiek TS-LKD bendruomenėje – nuo priešrinkiminio maratono iki pačių dinamiškiausių patirčių URM koridoriuose. Ačiū G. Landsbergiui ir visai jo komandai už galimybę ir pasitikėjimą.“

Netrukus apie pasitraukimą informavo premjerės atstovė spaudai R. Jakilaitienė. Jos apsisprendimui nebeužimti politinio pasitikėjimo pareigų įtaką turėjo jos vyro žurnalisto Edmundo Jakilaičio karjeros planai.

Spalį žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko komandą, kaip skelbta, dėl asmeninių priežasčių paliko už strateginę komunikaciją atsakingas patarėjas Saulius Jarmalis, šias pareigas ėjęs nuo pernai gegužės.

Komunikacijos specialistų, beje, lig šiol sėkmingai dirbusių kitose institucijose, tokia trumpa karjera ministerijose turbūt rodo ir tai, kad dažnas ministras taip ir nesupranta, kad ne telefonas kaltas, kas juo kalbama.

Stabilios komandos

Šioje Vyriausybėje yra ir ministrų, sugebančių išlaikyti savo komandas. Kultūros ministras Simonas Kairys, socialinės apsaugos ir darbo – Monika Navickienė, švietimo, mokslo ir sporto – Jurgita Šiugždinienė, susisiekimo – Marius Skuodis, finansų – Gintarė Skaistė gruodžio 11-ąją uždegs dvi žvakutes ant šios Vyriausybės su tais pačiais viceministrais, kancleriais, patarėjais komunikacijai, su kuriais ir pradėjo šį žygį, gimtadienio torto.

Tvarūs: kultūros ministras S. Kairys gruodžio 11-ąją uždegė dvi žvakutes ant šios Vyriausybės su tais pačiais viceministrais, kancleriu, atstove spaudai, su kuriais ir pradėjo šį žygį, gimtadienio torto. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tai geriau nei ministerijose, kur tik ministras tvarus, bet komandą maino dažniau nei pirštines ar patys komandos nariai nemato prasmės tęsti darbo kartu. Ministras – politinė figūra, ir tik kompetentinga jo strateguojamos srities komanda jį gali padaryti geru ministru.