„Neskraidymo zona virš Ukrainos, tai pagrindinis prioritetas. Problema yra tai, kad Rusija pakeitė savo karinę strategiją ir nusitaikė į civilinius objektus, pastarąsias dienas atakuoja didžiuosius miestus“, – trečiadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen sakė ambasadorius.
Aljansas sulaukia raginimų padėti užtikrinti neskraidymo zoną virš Ukrainos, Rusijos aviacijai pradėjus smūgiuoti į civilius taikinius Ukrainoje.
„Yra daug civilių aukų, Rusija ką tik pasuko humanitarinės katastrofos keliu, nes dėl stipraus mūsų pasipriešinimo jie negali okupuoti mūsų ant žemės“, – pabrėžė ambasadorius.
Problema yra tai, kad Rusija pakeitė savo karinę strategiją ir nusitaikė į civilinius objektus, pastarąsias dienas atakuoja didžiuosius miestus.
Padėkojo Lietuvai
Jis taip pat dėkojo Lietuvos Vyriausybei ir žmonėms už visokeriopą paramą. „Aš noriu padėkoti Lietuvos Vyriausybei, politikams, kiekvienam, mes kasdien jaučiame jūsų paramą, jūs mūsų artimi partneriai ir draugai“, – sakė P. Beshta.
Seimo pirmininkė po susitikimo teigė, kad po pastarųjų įvykių tarptautinės bendruomenės užtikrinta neskraidymo zona virš Ukrainos nebeatrodo neįmanoma.
„Prieš savaitę buvo sunku įsivaizduoti, kad tokios šalys kaip Šveicarija bus nebeneutralios. Todėl tikrai nieko negalima atmesti, tai nėra vienos valstybės sprendimas, tai yra aljansų, visų šalių bendras susitarimas, aš manau, kad be NATO reikėtų kalbėti ir apie Jungtinių Tautų formatą, nes toks oro erdvės uždarymas, saugojimas būtų visų pirma humanitariniais tikslais“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą visame pasaulyje. Rusija apsupo didžiuosius šalies miestus, tačiau ukrainiečių pajėgos intensyviai priešinasi puolimui.
Vakarų valstybės į invaziją atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir visokeriopa, įskaitant karinę, paramą Ukrainai.
V. Čmilytė-Nielsen pažadėjo ir toliau remti Ukrainą
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, trečiadienį susitikusi su Ukrainos ambasadoriumi P. Beshta, pabrėžė, kad Lietuva toliau teiks Ukrainai politinę, ekonominę, finansinę, humanitarinę ir kitą pagalbą, įskaitant karinę.
„Visa tarptautinė bendruomenė turi griežtai pasmerkti Rusijos agresiją ir įvesti griežčiausias sankcijas, privalo visomis įmanomomis priemonėmis remti puolamą tautą. Padėdami Ukrainai apsiginti, padedame apsiginti ir pačiai Europai“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, šis nepriimtinas agresijos aktas yra akivaizdus tarptautinės teisės normų pažeidimas, taip pat nusikaltimas Ukrainos žmonėms.
„Smerkiame Rusijos ginkluotųjų pajėgų puolimą prieš Ukrainą. Situacija smarkiai blogėja – matome beatodairišką apšaudymą, įskaitant civilius objektus. Šis nepriimtinas agresijos aktas yra akivaizdus tarptautinės teisės, visų civilizuotų normų pažeidimas. Taip pat nusikaltimas Ukrainos žmonėms. Šiandien labiau nei bet kada anksčiau, gindama europietiškas vertybes savo žemėje, Ukraina demonstruoja nedviprasmišką įsipareigojimą eiti Europos keliu. Todėl visiškai palaikome Ukrainos narystės Europos Sąjungoje siekį ir esame pasiryžę padėti“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.
