A. Medalinskas Ukrainoje buvo nuo pat karo pražios, tačiau jau kurį laiką jo paskutinę buvimo vietą kontroliuoja rusų kariuomenė. Politologas buvo apsistojęs uostamiestyje pavadinimu Berdianskas, kuriame buvo kiek saugiau nei Mariupolyje, tačiau buvo ir tokių laikotarpių, kai A. Medalinskas negalėjo išeiti iš savo namų, mat gatvėmis marširavo rusų kareiviai. Pirmadienį jam šiaip ne taip pavyko ištrūkti. 

„Dabar jau esu įvažiavęs į Vakarų Ukrainą, važiuoju su žmonėm, kurie bėga iš Mariupolio, tai yra kolegos, pažįstami, su kuriais dirbom kartu kai dirbom Donbase“, – teigė politologas.

Į vakarų Ukrainą politologas keliavo su iš Mariupolio pasprukusiais savo kolegomis.

A. Medalinskas, T. Urbelionio / BNS nuotr.

„Tai, ką jie patyrė, yra tiesiog baisu“, – sakė jis.

A. Medalinskas prisiminė, jog Berdianską apsupus rusų kariams, į miestą jie atėjo kartu su čečėnais.

„Ir tie čečėnai siaubė parduotuves, bet kartu veržėsi į butus. Jie reikalavo iš žmonių, kad duotų jiems mobilųjį telefoną paskambinti“, – kalbėjo jis.

Kelionė iš Berdiansko buvo sudėtinga, nes vyras keliavo savarankiškai.

„Ukrainiečiai gali išvykti, humanitariniai koridoriai yra organizuojami. Ir jie gali vykti autobusais, automobiliais, bet kiekvienas užsienietis kelia labai daug klaustukų. Ir kai mano Vakarų partneriai sužinojo, kad aš rengiuosi vykti vos ne savarankiškai, buvo šokiruoti. Bet aš jiems sakiau, kad neturiu pasirinkimo, nes turiu išvažiuoti pirmadienį iki pietų, nes toliau čia prasidės labai rimti dalykai“, – apie apsisprendimą pasakojo A. Medalinskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Politologas teigė, jog žmonės taip nori iš ten bėgti, kad jų nė nestabdo ženklai prie kelio su užrašu „minos“. 

Blokpostų – apie penkiolika ir prie kiekvieno sava rizika. Viskas atrodė kaip filme, tik tiek, kad tai buvo mano gyvenimo klausimas.

Lietuviškas dokumentas dėmesį patraukė dar pirmame blokavimo poste, kalbėjo A. Medalinskas.

„Kai pažiūrėjo į mane, rusų kariuomenės atstovas nusistebėjo, kad esu iš Lietuvos, klausė, kokia mano pavardė. Ir tada man kilo klausimas: gal mano pažįstami visuomenininkai žinojo daugiau ir dėl to rekomendavo man išvykti iš miesto. Donecko Liaudies Respublikos kariams parodžius mano pasą, jie iš karto pasakė, kad Lietuva yra priešas ir kodėl jiems reikia su manimi terliotis. Bet jų vyresnis pareigūnas perkalbėjo ir praleido. Bet kad suprastumėte situaciją: blokpostų – apie penkiolika ir prie kiekvieno sava rizika. Viskas atrodė kaip filme, tik tiek, kad tai buvo mano gyvenimo klausimas“, – sakė jis.

A. Medalinskas teigė, jog iš Berdiansko išvyko, nes buvo numatomi dideli nemalonumai.

„Ar suėmimai, negaliu pasakyti dabar. Bet kaip tik savaitgalį pirmą kartą taikus visuomenės protestas buvo išvaikytas taip, kaip išvaikomi jie Rusijoje – su guminėmis lazdomis ir panašiai“, – sakė pašnekovas.

Jis teigė, jog keliaujant į Vakarų Ukrainą, „gyvenimas pro akis daug kartų prabėgo“.

„Kiekvienas blokpostas tapo savotišku išbandymu“, – kalbėjo A. Medalinskas.