Už nutarimą, kuriuo patvirtintos komiteto išvados, antradienį balsavo 93 Seimo nariai, prieš – šeši, 16 parlamentarų susilaikė.

Seimas antradienį performavo Mindaugo Basčio apkaltos komisiją – iš jos išbraukti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai.

Mat NSGK Seimo pavedimu atliko parlamentinį tyrimą dėl M.Basčio ryšių, todėl jie jau turi susidarę nuomonę dėl apkaltos šiam parlamentarui. Tuo metu apkaltos komisija turi pateikti išvadą, ar yra pagrindas pradėti minėtam Seimui nariui apkaltą.

NSGK konstatavo, kad M.Bastys veikė prieš Lietuvos valstybę ir net melavo komitetui.

Nutarta, kad apkaltos komisijai vietoj NSGK nario Dainiaus Gaižausko vadovaus komisijos narė Agnė Širinskienė. Į ją vietoj Arvydo Anušausko, D.Gaižausko, Juozo Oleko ir Vytauto Bako įrašyti Rima Baškienė, Rasa Budbergytė, Lauras Stacevičius bei Mantas Adomėnas.

Savo išvadą apkaltos komisija turi parengti iki gegužės 15 dienos.

M.Basčio apkaltos komisija sudaryta kovo pabaigoje, tačiau ji savo veiklą buvo sustabdžiusi, kol tyrimo nebuvo baigęs NSGK. Atnaujinusi darbą apkaltos komisija galės pasinaudoti jo surinkta informacija.

Norėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį

Asmenys, su kuriais Seimo narys Mindaugas Bastys palaikė artimus ryšius, norėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį, antradienį pristatydamas parlamentinio tyrimo išvadas sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

„Parlamentinio tyrimo surinkti duomenys, rodo, kad pagrindinis žmonių, su kuriais palaikė artimus ryšius ponas Mindaugas Bastys, veiklos tikslas buvo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir veikti prieš mūsų interesus energetinio saugumo srityje“, – pareiškė V.Bakas.

Tikslas – įtraukti į Baltijos elektrinės statybą Karaliaučiuje

Jis pabrėžė, kad Lietuvą siekta įtraukti į Rusijos energetikos kompanijos „Rosatom“ vykdomus projektus.

Jau nuo 2000 metų, kai pirmą kartą buvo išrinktas į parlamentą, M.Bastys palaikė artimus ir sisteminius ryšius su Rusijos ambasados darbuotojais, aukštais šios šalies žvalgybos ir kontržvalgybos pareigūnais.

„Pirma, „Baltijskoje“ atominės elektrinės statyba. Tam buvo siekiama padaryti  konsorciumą iš Rusijos ir Lietuvos įmonių, taip pat jungčių su Kaliningrado sritimi statyba, prekyba elektra iš būsimos „Baltijskoje“ atominės elektrinės, panaudojant Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės pajėgumus. Pabrėžiu, visi tie tikslai buvo nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais integruotis į Vakarus. Informacija rodo, kad tai ir buvo pagrindinis „Rosatom“ planas, o ne joks uždarymas. Uždarymas, kalbu apie Ignalinos atominę elektrinę,  ten kilusios problemos buvo tik pretekstas realizuoti kitus tikslus“, – tvirtino NSGK pirmininkas.

Anot jo, jau nuo 2000 metų, kai pirmą kartą buvo išrinktas į parlamentą, M.Bastys palaikė artimus ir sisteminius ryšius su Rusijos ambasados darbuotojais, aukštais šios šalies žvalgybos ir kontržvalgybos pareigūnais.

„Komitetas nustatė, kad vienas iš su ponu Basčiu bendravusių asmenų buvo išsiųstas iš Lietuvos 2004 metais dėl veiklos, nesuderinamos su diplomatu statusu, tai ponas Volkovas, o kitas asmuo paskelbtas persona non grata vienoje iš NATO valstybių“, – sakė NSGK pirmininkas.

Jis taip pat akcentavo, kad 2006 metais Valstybės saugumo departamento pareigūnai M.Bastį įspėjo dėl asmenų, su kuriais jis bendravo. Tuo metu M.Bastys, pasak V.Bako, NSGK melavo, kad tokių įspėjimų nebuvo.

„Akivaizdu, kad pono Basčio vaidmuo buvo nevienkartinis, jis buvo sisteminis, sisteminis tai reiškia ne vieną, o du ir daugiau kartų. Buvo siekiama „Rosatom“ aukščiausiems vadovams padaryti susitikimus su mūsų tuometiniu premjeru, Seimo pirmininku. Juose pagrindinis klausimas buvo prisidengiant Ignalinos uždarymo klausimu siekiama kelti pagrindinius klausimus susijusius su Baltijos elektrinės statyba ir tiltais į Lietuvą“, – tvirtino V.Bakas.

„Mūsų nuomone, jeigu ponui M.Basčiui ir jo kolegoms būtų pavykę, šiandien Lietuva būtų, ko gero, dar labiau įtraukta į Rusijos įtakos zoną ir mes plėtotume tokius projektus kaip Kaliningrado „Baltijskoje“ atominė elektrinė, tiltai tarp Rusijos ir Lietuvos“, – pabrėžė Seimo komiteto pirmininkas.

A.Butkevičius: įtakos nedarė

Seimo opozicijos atstovas konservatorius Andrius Kubilius teigė, kad NSGK tyrimas atskleidė baisesnį vaizdą negu jis tikėjosi ar galėjo įsivaizduoti.

Kita konservatorė Ingrida Šimonytė kėlė klausimą, ar parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo komitetas ištyrė visas grėsmes.

„Iš tos medžiagos (...) atrodo, kad ponas M.Bastys čia yra daugiau detalė, ir dalykai, kuriuos mes apie jį nagrinėjome yra daugiau detalė, nes jis nešoko pats su savimi tango. Tango yra šokamas dviese ir buvo kažkokie kiti partneriai. Kada skaitai tokius dalykus apie galimybę pakeisti geopolitinę kryptį arba rezoliucija dėl Visagino bus normali, arba visokiausius kitus dalykus, tai čia kyla daugiau minčių negu apie poną M.Bastį. Aš norėjau paklausti, ar jūs jaučiatės pakankamai ištyręs, ar jūsų komitetas, jums atrodo, pakankamai ištyrė vis dėlto tas grėsmes, ar nenueita tokiu paprasčiausiu keliu susikoncentravus tik į vieną konkretų asmenį?“ – sakė ji.

Socialdemokratų partijos lyderis ekspremjeras Algirdas Butkevičius tvirtino, kad „Rosatom“ niekada nedarė jokios įtakos jo vadovaujamai Vyriausybei. Jis pabrėžė niekada nesusitikęs su šios įmonės vadovais ir tik dalyvavęs posėdžiuose dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, o apie Lietuvos dalyvavimą „Rosatom“ projektuose nebuvo kalbos.

Socialdemokratų partijos frakcijos Artūras Skardžius NSGK išvadas vadino žaidimu su degtukais.

„Man tai panašu, kad sėdime ant parako statinės ir žaidžiame su degtukais. Ką mes darome?“ – teiravosi jis ir komiteto išvadas vadino politinėmis.

M.Bastys: šališkos, politinės išvados

Tuo metu Socialdemokratų partijos frakcijos narys M.Bastys teigė, kad Seimo komiteto tyrimas buvo neobjektyvus, politiškai šališkas. Anot jo, viską nustelbė politinis suinteresuotumas. Visus kaltinimus jis vadino gandais ir pabrėžė nei veikęs prieš Lietuvos valstybę, nei ją išdavęs.

„Aš nepadariau man Seimo komiteto priskiriamų nusikaltimų, nes tokiu atveju turėčiau būti baudžiamas pagal Baudžiamojo kodekso 118 straipsnį dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, – teigė M.Bastys. – (...) Ramia sąžine sakau jums: aš neveikiau prieš Lietuvos valstybę ir nepadėjau veikti jokiai kitai valstybei prieš Lietuvos Respubliką. Aš nekenkiau savo valstybei Lietuvai, aš neišdaviau savo tėvynės Lietuvos ir aš nekeliu grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, (...) aš nesulaužiau priesaikos Lietuvos Respublikai.“

M.Bastys teigė, kad NSGK vyravo išankstinis nusistatymas jo atžvilgiu. Politikas pasigedo teisininkų komitete.

Seimo narys tvirtino, kad jam prikišami ryšiai su asmenimis, prieš kuriuos nėra pradėta jokių baudžiamųjų bylų, jie Lietuvoje nepaskelbti nepageidaujamais asmenimis. Be to, tai nebuvo nuolatiniai ryšiai, susitikimai esą buvo tik keli.

Valstybės saugumo departamentas Seimo pirmininkui buvo pateikęs viešą išvadą, kad M.Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu daro jį pažeidžiamu ir keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslapties saugumui.

„VSD pateikta informacija pažymoje yra iš gandų sukurta „tiesa“, kuri įvilkta į grėsmės prieš Lietuvą rūbą“, – kalbėjo M.Bastys.

Jis taip pat akcentavo, kad nėra duomenų, jog jis būtų gavęs atlygį už kokius nors savo veiksmus ar kad jam įtaka būtų daroma jį šantažuojant.

„Mano sąžinė švari, aš sutikau atlikti patikrinimą poligrafu, kad išsklaidyčiau konservatorių R.Juknevičienės, A.Anušausko abejones, jog prieš jus stovi neva FSB arba GRU bendradarbis“, – sakė M.Bastys.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, parlamento pavedimu atlikęs tyrimą dėl M.Basčio ryšių su Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovais, konstatavo, kad parlamentaras veikė prieš Lietuvos valstybės interesus.

Komiteto išvadose pažymima, kad „artimi Seimo nario M.Basčio ryšiai su buvusiais ir esamas Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais bei esamais nusikalstamo pasaulio atstovais kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“.

Išvadose taip pat teigiama, kad M. Bastys, tarpininkaudamas „Rosatom“ ir su ja susijusioms įmonėms, „siekė daryti įtaką politiniams procesams ir aukščiausiems pareigūnams Lietuvoje, kurie galėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir padaryti žalos Lietuvos valstybei“.

Dėl M.Basčio veiksmų Seimas yra pradėjęs ir apkaltos procedūrą, bet ji buvo sustabdyta, kol parlamentinį tyrimą vykdė NSGK. Komitetas nutarė savo medžiagą perduoti apkaltos komisijai, kai ši atnaujins darbą. Apkaltos komisiją planuojama atnaujinti – skirti kitus narius vietoje NSGK priklausančių ir tyrime dėl M.Basčio ryšių dalyvavusių parlamentarų, kad nekiltų abejonių dėl jų nešališkumo.