„Aš asmeniškai neišgirdau jokių svarių argumentų, kurie paskatintų pakeisti nuomonę dėl šio klausimo. Manau, kad Seimo sprendimas buvo reikalingas. Tai buvo viena iš svarbių pandeminės situacijos valdymo priemonių. Taigi dabar turėsime svarstyti veto“, – trečiadienio vakare Eltai sakė Seimo pirmininkė.

„Valdant pandemiją tenka imtis ir išmėginti įvairias priemones. Daugelis jų jau yra išbandytos. Yra priemonės, kurios skatina vakcinuotis, bet yra ir priemonės, kurios skatina vakcinuotis per ribojimus ar griežtesnius sprendimus. Ir tų, ir tų sprendimų reikia. Tai rodo ir kitų šalių patirtis. Manau, kad Seimo sprendimas buvo logiškas ir nuo jo atsitraukti aš ypatingų priežasčių nematau“, – pridūrė parlamento vadovė.

V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad ypač krizinėse situacijose svarbu, jog skirtingos valdžios veiktų išvien. Todėl, pažymėjo parlamento pirmininkė, trečiadienį prezidento išsakytas veto įstatymo pataisoms, numačiusioms nuo gruodžio 1 d. tam tikrų profesijų atstovams nebekompensuoti testų kainos valstybės lėšomis, situaciją gali tik pabloginti.

„Man atrodo, kad šis prezidento sprendimas situacijos tikrai nepagerins. Jis gali ją net ir pabloginti, nes grėsmės akivaizdoje, kai reikia valdyti pandemiją, akivaizdu, kad vieninga valdžios šakų pozicija yra labai svarbi. Ji skatina pasitikėjimą. Šiuo atveju to vieningumo pritrūksta“, – sakė ji ir neatmetė galimybės, kad Seimas prezidento veto atmes.

„Galimybė, kad veto bus atmestas, neabejotinai yra“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Trečiadienį vetavęs Užkrečiamųjų ligų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo buvo siūloma įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams, G. Nausėda teigė, kad įstatyme numatytas reguliavimas gali reikšmingai pabloginti testavimo dėl COVID-19 prieinamumą ir žmonių motyvaciją atlikti šiuos tyrimus. Pasak Prezidentūros, tai reikšmingai sumažintų privalomai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamosios ligos turinčių darbuotojų skaičių ir lemtų pavėluotą COVID-19 ligos diagnostiką ir nekontroliuojamą plitimą.

„Ekstremaliosios situacijos metu valstybė privalo užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą ir visų trijų pandemijos valdymo dalių – vakcinavimo, testavimo ir gydymo – prieinamumą. Pritardamas įstatymo iniciatorių deklaruojamam tikslui padidinti vakcinacijos lygį, šalies vadovas pažymi, kad vienintelis kelias pandemijai valdyti – taiklus testavimas ir aktyvus skiepijimosi skatinimas“, – rašoma Prezidentūros išplatintame pranešime.

Kaip rašė ELTA, šalies vadovui vetavus minėtas įstatymo pataisas, valdantieji išsakė kritiką ir neslėpė nusivylimo prezidento sprendimu. Tuo tarpu opozicijos atstovai G. Nausėdos veto įvertino teigiamai.