„Aš tai vertinu kaip perspėjimą, į kurį dera atkreipti dėmesį“, – LRT televizijai pirmadienį teigė parlamento vadovė.

„Reikėtų, man atrodo, vertinti rimtai tokio lygio ekspertų pasisakymus ir suprantama, jog jie neturėtų kelti panikos, bet turėtų versti dar kartą pergalvoti visus scenarijus“, – sakė politikė.

Seimo pirmininkė pabrėžia, kad Lietuva negali pasikliauti tik sąjungininkų pagalba.

„Labai svarbu, kad mes transliuotume pasitikėjimą sąjungininkais ir partneriais NATO. Visų pirma Aljanse, bet drauge negalime vien tiktai pasikliauti kitų pagalba. Turime galvoti ir apie tai, ką patys darytume, jei aplinkybės susiklostytų ne mūsų naudai“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Turime galvoti ir apie tai, ką patys darytume, jei aplinkybės susiklostytų ne mūsų naudai.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę B. Hodgesas įspėjo, jog Rusijos puolimo atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis savo jėgomis. Pasak generolo, NATO 5-ojo straipsnio garantijos nėra automatinės – straipsnis aktyvuojamas politine valia. Todėl, pažymėjo jis, Lietuva turi būti pasirengusi atsilaikyti tol, kol atvyks sąjungininkų pastiprinimas.

Reaguodamas į B. Hodgeso perspėjimą krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikino, kad tokie teiginiai yra „laužti iš piršto“ ir yra remiasi pasenusia informacija apie NATO sąjungininkų parengtį.

Atsargos generolo pasisakymai ir anksčiau yra sukėlę rezonansą Lietuvos politiniame gyvenime. Praėjusių metų „Vilniaus saugumo forume“ buvęs JAV pajėgų Europoje vadas teigė, kad Baltijos šalys ir Lenkija nederina savo ginkluotės įsigijimų ir perka skirtingą karinę techniką. Be to, jis tvirtino, kad Vilniui nepakanka skirti gynybai tik 2 proc. BVP.

Tuomet į B. Hodgeso pastabas reagavęs A. Anušauskas tikino, kad atsargos generolas nesiremia naujausia informacija. Tačiau Lietuvos diplomatijai vadovaujantis A. Anušausko kolega, ministras Gabrielius Landsbergis tada tvirtino, jog į B. Hodgeso kritiką reikėtų įsiklausyti.