„Mano vertinimu, tikrai tai bus labai svarbus sprendimas – tai nacionalinis susitarimas saugumo-gynybos tema, kuri dabar yra gyvybiškai svarbi. O kad vienos partijos atstovas (...), jei ir nuspręs nepasirašyti, tai tikrai yra atskiros, vienos partijos valia“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Tačiau į šį dokumentą tikrai yra sudėta ir daug darbo, ir pastangų, ir jo tikslas yra paprastas – išimti saugumo-gynybos politikos klausimą iš trumpalaikių politinių ciklų svyravimų, kad užtikrintume tam tikrą ilgaamžiškumą ir vieną pakankamai aiškią liniją, aiškius tikslus, siekius“, – pažymėjo ji.

Tai tikėtina, kad šią vasarą mes turėsime net ne vieną nacionalinį susitarimą, o du. Tai yra ir gynybos politikos, ir užsienio politikos.

Parlamento vadovė mano, kad iki rudens partijoms pavyks pasirašyti ir susitarimą dėl užsienio politikos. V. Čmilytės-Nielsen teigimu, susitarimas iš esmės jau yra parengtas.

„Mano žiniomis, jis irgi yra iš esmės parengtas, daugumoje partijų apsvarstytas, pavyzdžiui, Liberalų sąjūdžio partija irgi yra apsvarsčiusi šį dokumentą. Tai nebent tik kažkokių minimalių korekcijų dar gali būti, tačiau iš esmės jis irgi bus parengtas pasirašymui artimiausiu metu“, – akcentavo Seimo pirmininkė.

„Tai tikėtina, kad šią vasarą mes turėsime net ne vieną nacionalinį susitarimą, o du. Tai yra ir gynybos politikos, ir užsienio politikos“, – pažymėjo ji.

ELTA primena, kad apie susitarimus dėl užsienio politikos ir krašto gynybos partijos pradėjo kalbėti prasidėjus karui Ukrainoje. Visgi susitarimų rengimą Seime aptemdė ne tik „valstiečių“ kelti ultimatumai, bet ir opozicijos sprendimas boikotuoti plenarinius Seimo posėdžius.

Visgi galutinis susitarimo dėl nacionalinio saugumo stiprinimo projektas jau parengtas – parlamentinių partijų lyderiai dokumentą pasirašyti ketina jau penktadienį.

Tuo tarpu nacionalinio susitarimo dėl užsienio politikos pasirašymo perspektyva labiau miglota. Nors Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė džiaugiasi, kad nuo kovo mėnesio rengtas susitarimas dėl Lietuvos užsienio politikos pasiekė savo baigiamąją stadiją ir netrukus turėtų būti pasirašytas, opozicija tokia galimybę vertina atsargiau. Pasak opozicijos atstovų, galutinis susitarimo projektas dar kelia nemažai klausimų, ypač kalbant apie retoriką Kinijos atžvilgiu. Todėl politiniai oponentai mano, kad prie Lietuvos užsienio politikos susitarimo partijoms reikėtų sugrįžti rudenį.