Pereiti į pagrindinį turinį

V. Čmilytė-Nielsen: žemas aktyvumas EP rinkimuose padės tradicinėms jėgoms, bet ne liberalams

2024-06-09 20:50

Liberalų sąjūdžio lyderė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nesistebi žemu rinkėjų aktyvumu Europos Parlamento (EP) rinkimų metu. Anot jos, žemas rinkėjų aktyvumas liberalams nėra naudingas, bet padeda tradicinių pažiūrų politinėms jėgoms.

„Nenustebino, kad toks aktyvumas. To ir tikėjomės. Gali būti, kad tai padarys įtakos rezultatams. Nes tų partijų, kurių rinkėjai yra lojaliausi, jie eina balsuoti ir lietui lyjant, ir saulei šviečiant. Jie matyt noriau atėjo į rinkimus. Be to, savo vaidmenį suvaidino ir tai, kad žmonės šiek tiek pavargę nuo politikos po dviejų prezidento rinkimo turų. Tai visi faktoriai lėmė, kad apie trečdalis atėjo“, – žurnalistams sekmadienį vakare teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Matysime (kaip žemas aktyvumas veikia liberalus – ELTA), kada rezultatai bus žinomi, bet manyčiau, kad Liberalų sąjūdžiui tai nėra naudinga“, – paklausta, ar toks žemas rinkėjų aktyvumas bus naudingas partijai, atsakė ji.

Anot Liberalų sąjūdžio vadovės, jeigu partija gaus vieną mandatą, tai bus paskatinimas partijai geriau ruoštis Seimo rinkimams.

„Daug bus dalykų, kuriuos reikės išanalizuoti, tarp jų ir rezultatus didmiesčiuose bei kitus dalykus. Tai manau, kad partijai bus labai daug peno darbui ir paskata dar geriau ruoštis“, – sakė ji.

Nenustebino, kad toks aktyvumas. To ir tikėjomės. Gali būti, kad tai padarys įtakos rezultatams.

ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje vyko penktieji Europos Parlamento (EP) rinkimai. Šiemet kandidatų sąrašus į EP kėlė 14 politinių partijų ir viena koalicija.

Visgi, šie rinkimai buvo vienas pasyviausių – savo pilietinę valią atėjo išreikšti vos 28,35 proc. rinkėjų.

Renkant europarlamentarus prieš penkerius metus, 2019-aisiais, bendras aktyvumas siekė 53,43 procento. Tiesa, tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento rinkimų antruoju turu.

Prieš penkerius metus EP rinkimus laimėjo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), gavę tris mandatus. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), o treti – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – abi partijos gavo po du mandatus.

Tuo metu Liberalų Sąjūdis, Darbo partija, Visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“ bei „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija tąkart vykusiuose rinkimuose iškovojo po vieną mandatą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų