Profesorius pažymi, kad šiuo metu grėsmę Lietuvai kelia ne tik Astravo AE, bet ir Lietuvos politikai, kurie susitaikė su AE buvimu bei nebekelia klausimų dėl elektrinės veikimo.

„Lietuvos likiminis klausimas paverčia visus arba antiastravininkais, kaip mes, kurie kovoja, arba astravininkais, kurie susitaiko ir galvoja apie savo ekonominę ar karjeros naudą ir nenori gadintis gyvenimo ir taip prisitaiko, susitaiko su Astravo AE buvimu. Deja, tarp mūsų yra astravininkų, ir jų pakankamai nemažai. Tai štai kur yra Astravo problema, ji ne tik yra išorėje, ne tik už sienos, kur mums aiškina, kad ten ką nori Lukašenka ir Putinas tą ir daro, ir mes neturime balso. Mes turime balsą, nes tai mūsų gyvenimas. Šis užkratas, šis virusas nepripažįsta jokių sienų. Yra fikcija, kad yra siena su Baltarusija ir čia yra Lietuva ir mūsų tai neliečia. Ne. Iš ten ateina grėsmė jau dabar – ir psichologinė, ir politinė prievartavimo grėsmė, bus ir labai konkreti energetinė tarša nuklidais, kuri gali pakeisti Lietuvos gyvenimą. Štai kam mes priešinamės ir kam gali būti dabar paskutinis laikas protestuoti ir kelti probleminius klausimus ES“, – sako V. Landsbergis.

Šaliai kovojant su koronavirusu profesorius V. Landsbergis sako, kad šis virusas nėra amžinas dalykas ir kviečia neužmiršti, kad labai ilgai turėsime Astravo virusą – „astrovirusą“.

Bet mums gresia labai ilgalaikis ir daugelių dešimtmečių truksiantis Astravo virusas, kuris ės mūsų gyvenimą ir psichologiškai, ekonomiškai.

„Lietuvos šių dienų problema yra ne tiek daug aptarinėjamas virusas, kurį vadiname koravirusu, arba COVID-19. Apie jį kalbama, kad jis nėra amžinas ir galų gale su jo pasekmėmis teks apsipratus ir gyventi, taip kaip ir su kitų virusų pasekmėmis. Bet mums gresia labai ilgalaikis ir daugelių dešimtmečių truksiantis Astravo virusas, kuris ės mūsų gyvenimą ir psichologiškai, ekonomiškai.  Iš tikrųjų kurio tikslas ir bus Lietuvą pajungti. Pajungti būtent senajai energetinei imperijai. Mes du kartus ištrūkome iš tų gniaužtų, kai mus norėjo pajungti naftinei „Lukoil“ imperijai, paskui dujinei „Gazprom“ imperijai. Lietuvai pavykdavo sukurti savo atskirą ir europietišką, tarptautinę energetinę sistemą ir nelikti posovietinės Rusijos energetinės imperijos sudėtyje. Su elektra yra sudėtingiau, todėl, kad buvo klaidų ir nepadarytų veiksmų, praleista laiko ir elektros plėtros agresija yra labai galinga ir pajungia gana daug, netgi Lietuvos, galima sakyti, specialistų ir įtakingų žmonių, kurie iš jų vieni mato kažkokią tai naudą, kiti mano, kad priešintis tai ekspansijai neverta, nes tik nukentėsi, o laimėti negalima“, – teigė profesorius.

„Mes taip nemanome, mes esame sąjūdis, kuris pasiryžęs ginti Lietuvą ir būti Lietuvos gynybine linija nuo Astravo agresijos. Bet štai turime labai nelengvą ir aktualų uždavinį šiandien, kai ši pabaisa jau matoma, pastatyta ir į ją jau atvežus urano kurą ji bus paleista veikti. Šiandien mes turime susivokti ir tokiu atžvilgiu, kad tai, kas iškilo virš Vilniaus, ši dviejų bokštų pabaisa, tai yra tik pradžia. Jeigu ši ekspansija nebus sulaikyta, tai mūsų laukia dar keturis kartus didesnė pabaisa. Jeigu pakanka vienam tokiam bokštui, vienai jėgainės daliai, patirti avariją, tai mums gresia jau antrasis Černobylis, kuris nušluos Vilnių, o gal ir dalį Lietuvos“, – sakė V. Landsbergis.

Profesorius dar kartą pažymėjo, kad Astravo AE yra Rusijos geopolitinis projektas.

„Tai yra Rusijos projektas. Juo norima pavergti ir Baltarusiją galutinai. Bet Vakaruose daug kas yra pasidavę Rusijos propagandai, atseit reikia paremti Baltarusiją. Iš tikrųjų Baltarusija yra apgaulė. Ji pati nesipriešina ir pati pajungiama, pavergiama šiuo projektu. Jeigu mums pavyks priešintis, atidėti, sumažinti, apriboti šitą grėsmę, mes padėsime ir gelbėsime mūsų kaimynę ir istorinę sesę Baltarusiją“ , – sakėV. Landsbergis.