Vadovybės apsaugos departamentui (VAD) norima suteikti teisę veikti nederinant savo veiksmų su saugomų objektų administracijomis, o tik informuojant jas apie įvedamą specialų režimą, taip pat siūloma peržiūrėti saugomų objektų apsaugos zonas bei jose galimas veiklas.

Tai numatančioms Vadovybės apsaugos departamento įstatymo pataisoms antradienį Seime pritarta bendru sutarimu. Toliau jį svarstys parlamento komitetai.

Pagal projektą, Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės pastatams, prezidento, premjero rezidencijų pastatams su jiems priskirtais žemės sklypais ir priklausiniais būtų nustatomos apsaugos zonos, kurių ribas tvirtintų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Tose zonose negalėtų būti statomi ar rekonstruojami viešojo naudojimo pastatai, dėl kurių galėtų atsirasti dideli transporto priemonių ir (ar) žmonių srautai, nauji gamybos ir pramonės paskirties pastatai, automobilių stovėjimo aikštelės, degalinės, sprogmenų ir (ar) degių medžiagų saugyklos, jų prekybos vietos.

Saugomų objektų apsaugos zonose statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius, keisti jų paskirties, sudaryti žemės sklypų, statinių perleidimo, nuomos ar panaudos sandorius būtų galima tik suderinus su VAD.

Departamento siūlymu galėtų būti uždrausta skraidyti virš saugomų objektų apsaugos zonų.

Naujos taisyklės parengtos po incidento balandį, kai prie Prezidentūros sulaikytas susisprogdinti grasinęs vyras.

Šiuo metu saugomų objektų apsaugos zonos bei jose taikomi apribojimai yra nustatyti 1992 metais Vyriausybės patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, pagal jas VAD saugomiems objektams nustatoma 200 metrų apsaugos zona.