„Tai, kas dabar vyksta šitais klausimais – būtent ir testų prasme, ir taip toliau, viskas supolitikuota. Ir net man kartais atrodo, kad tarnybos pradeda politikuoti, nes tiria tarnybos ne tos, kurios turėtų tirti korupciją, o tiria kažkokios kitos tarnybos, kurios netgi korupcinių atvejų netiria“, – Žinių radijui trečiadienį sakė R. Karbauskis.

„Pradedi žiūrėti, kas su kuo susijęs, kas kieno žmona ar kieno tėtis arba dar kažkas tai, tai supranti, kad atsiranda tokie politiniai ryšiai, kurie akivaizdūs. Šiandien mūsų opozicijos ryšiai su tam tikromis bylomis, ir taip toliau, yra akivaizdūs per giminystės ryšius – kas dirba tose tarnybose“, – kalbėjo jis.

R. Karbauskis pabrėžė esąs įsitikinęs, jog ikiteisminiai tyrimai subliukš ir siejo juos su rinkimų laikotarpiu.

„Visa tai aiškiai subliukš, nes ten nėra jokios korupcijos – aš tuo esu visiškai įsitikinęs. (...) Kadangi artėja rinkimai, pas mus reikia dabar šnekėti apie tai, kad matote, kaip negerai tie žmonės elgėsi ir kodėl jie taip darė. O ką jie blogo darė – tiesiog nebeužteks laiko iki rinkimų visus atsakymus duoti, dėl to užtenka pareikšti kaltinimą, o po to jau po rinkimų sužinosime, kad tas kaltinimas buvo bereikšmis, nulinis“, – kalbėjo parlamentaras.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atsisakė BNS pateikti komentarą dėl šių R. Karbauskio pasisakymų. Taip pat tarnyba atsisakė atsakyti į bet kokius klausimus dėl ikiteisminio tyrimo, motyvuodama tyrimą vykdantiems prokurorams trečiadienį suteiktu specialiųjų prokurorų statusu.

Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Agnė Bilotaitė antradienį pranešė raginanti Antikorupcijos komisiją įvertinti LRT Tyrimų skyriaus paviešintą informaciją apie galimą ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų dalyvavimą organizuojant greitųjų koronaviruso testų pirkimą, dėl kurio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą.

R. Karbauskis teigia, jog komisija neturėtų tirti procesų, šiuo metu nagrinėjamų teisėsaugos.

„Yra keliamas klausimas, ar nebuvo nusikaltimų, kažkas juos kelia, kažkas juos tiria. Ir staiga politikai, dar nesibaigus tiems tyrimams, pradeda sakyti, kad dabar darysime politinį tyrimą. Tai aš nesuprantu, kokiu būdu jie darys politinį tyrimą, kada visa medžiaga yra susijusi su kažkokiomis bylomis ir taip toliau“, – svarstė jis.

Parlamentaras taip pat pabrėžė, jog nei Vyriausybės, nei Sveikatos ministerijos atstovai nedarė nieko, kas būtų susiję su korupcija.

FNTT atliekamas tyrimas dėl galimo sukčiavimo, dokumentų klastojimo, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimo ir įtariamo piktnaudžiavimo sudarant greitųjų testų, skirtų COVID-19 virusui nustatyti, pirkimo sutartį.

Apie tyrimą pranešta birželio pradžioje, pareigūnų akiratyje – 6 mln. eurų vertės Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdytas greitųjų koronaviruso testų pirkimas.

Pasak FNTT, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informacijos apie Lietuvoje registruotos įmonės, manoma, įtartinas finansines operacijas.

BNS žiniomis, pareigūnai aiškinasi dėl testus tiekusios įmonės „Profarma“ veiklos.

Lėšos, kuriomis įmonė bandė disponuoti, buvo gautos po viešojo pirkimo sudarius greitųjų COVID-19 testų pardavimo sutartį su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. FNTT teigimu, apribotas disponavimas neteisėtai įgytomis lėšomis.

Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Įtariama, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų. Sudarius sutartį lėšos buvo pervestos testų tiekėjui.

Kaip rodo centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenys, panašiu metu kovo mėnesį Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų agentūra to paties Austrijos gamintojo ir to paties tipo testus iš kito tiekėjo įsigijo už 3,6 euro, kai Nacionalinės laboratorijos sutartyje su „Profarma“ nurodoma, kad vidutinė vieno testo kaina siekė apie 12 eurų.

Didžioji dalis testų iki šiol nėra panaudoti. Sprendimai dėl pusės milijono testų įsigijimo priimti ir vykdyti per dvi dienas. Gavusi „Profarmos“ komercinį pasiūlymą, Nacionalinė laboratorija tą pačią dieną pasirašė sutartį ir tą pačią dieną buvo parengtas pavedimas Finansų ministerijai vienu sykiu pervedant į „Profarmos“ sąskaitą visą 6 mln. 50 tūkst. eurų sumą.

Įtarimai šiame ikiteisminiame tyrime rugpjūčio pradžioje pareikšti tuometinei sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei.

Pasak FNTT, ji įtariama galimai piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, viršijusi įgaliojimus, dėl to valstybė galėjo patirti didelę žalą. Iš viso šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti jau šešiems asmenims.

LRT Tyrimų skyriaus teigimu, šį pirkimą inicijavo Vyriausybė: tiesioginį pavedimą skubiai vykdyti 6 mln. eurų vertės pirkimą davė tuometis premjero patarėjas, dabartinis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas.