Ne tik Lietuva

Klaipėdos universiteto (KU) politologės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, tiesos žodžiuose, kad nereikia lygiuotis į kitas valstybes, kurios turi aiškius kandidatus, yra, mat kita ES šalių narių dalis – ir netgi didesnė – dar taip pat neturi savo kandidatų.

Štai Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas dr. Vytautas Dumbliauskas remiasi ką tik kadenciją baigusio komisaro Virginijaus Sinkevičiaus žiniomis: „Neseniai skaičiau interviu, kuriame jis teigė, kad mes niekur nevėluojame. Kuo tada tikėti, ar konservatoriais, ar V. Sinkevičiumi, kuris penkerius metus ten dirbo?“

„V. Sinkevičiumi pasitikiu labiau negu konservatoriais, nes susidaro įspūdis, kad su kalbomis apie vėlavimus konservatoriai kelia ažiotažą, kad būtinai Gabrielius Landsbergis turi praeiti į EK“, – taip situaciją vertina dr. V. Dumbliauskas.

„Jei toks patyręs politikos vilkas kaip Eugenijus Gentvilas pasakė nebalsuosiąs už G. Landsbergio kandidatūrą, tai rodo, kad nėra vieningos nuomonės, jis nelaikomas pačiu geriausiu kandidatu. Visiškai pritariu politologų, kurie sakė, kad Andrius Kubilius būtų geresnis kandidatas į komisarus, nuomonei. Sutikčiau, kad jis turi daug patirties, – teigia politologas. – Tas konservatorių skubinimas prastumti G. Landsbergį kartais net šypseną kelia, atvirai kalbant.“

Posūkis: neseniai EK komisaro kadenciją baigęs V. Sinkevičius išrinktas į EP. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Nemato konkurencijos

Vis tik G. Burbulytė-Tsiskarishvili sako bent jau kol kas nematanti kitų realių siūlomų kandidatų. Premjerės pavardės linksniavimas jau tampa įprastu įvairiuose rinkimuose, tačiau, pasak politologės, jei Ingrida Šimonytė pasakė, kad nenori kandidatuoti į EK, žinant ją, greičiausiai tai yra tiesa, todėl vertėtų ją išbraukti iš kandidatų sąrašo.

G. Burbulytė-Tsiskarishvili išskiria, kad buvo paminėta ir finansų ministrė Gintarė Skaistė, o užkulisiuose galbūt skambėjo ir daugiau pavardžių, tačiau visa tai ir lieka užkulisiuose.

Teoriškai ir kadenciją EK baigęs V. Sinkevičius galėtų atsisakyti EP mandato ir grįžti prie komisaro posto. Tačiau ir G. Burbulytė-Tsiskarishvili, ir dr. V. Dumbliauskas mano, kad Vyriausybė teiks jai politiškai artimesnį komisarą, todėl ši kandidatūra nėra reali.

„Gal šis klausimas ir svarstomas užkulisiuose, bet kol kas visgi nematyčiau šio kandidato darbotvarkėje, nebent būtų ieškomas kompromisinis variantas, santykiuose tarp prezidentūros ir Vyriausybės“, – sako G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

„Apskritai artimiausiu metu, būtent dabar, Prezidentui oficialiai pradėjus eiti savo pareigas antrojoje kadencijoje, tikriausiai matysime derybų įkarštį dėl ministrų keitimų arba nekeitimų ir galimos komisaro pavardės ir kandidatūros. Tai greičiausiai ir paaiškės artimiausią savaitę arba per artimiausias savaites“, – numato ekspertė.

Užsitikrinti paramą EP

Vis dėlto G. Burbulytė-Tsiskarishvili pabrėžia, kad labai svarbi akimirka laukia Europos Parlamente (EP), kuomet vyks kandidatų į EK klausymai ir svarstymai. „Labai svarbu jau šiandien užsiimti vadinamuoju lobizmu, t. y. derėtis, kalbėtis su kitų šalių atstovais, esančiais vienoje ar kitoje politinių šeimų grupėje. Tai padidintų tikimybę gauti tuos postus, kuriuos mes norėtume gauti“, – išskiria ji.

„Didžiausias noras, kaip suprantame iš šių dienų, buvo tai, kas atiteko estams – įgaliotinio užsienio politikai postas. Teoriškai visi komisarai yra lygūs, bet visi suprantame, kad yra lygesnių už lygius. Visada yra labai svarbūs visi postai, kurie siejasi su finansais. Tai, ką mes turėjome su prezidente Dalia Grybauskaite, pagal įtaką, galią buvo labai reikšmingas postas. Pagal svarbą tai net pralenkia įgaliotinio užsienio politikai postą“, – teigia ekspertė.

„Praėjusią kadenciją mes turėjome komisarą V. Sinkevičių tokiame poste, į kurį Lietuvoje buvo žiūrima kaip į galbūt truputėlį antrarūšį, pamiršus, kad vis tik tą kadencijos laikotarpį žaliasis susitarimas buvo vienas iš svarbiausių klausimų ES. Mes galbūt kaip šalis, Lietuva, vidaus politikoje neišnaudojome tų galimybių, kurias galėjome išnaudoti, kol turėjome komisarą šiame poste“, – sako G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Ji neabejoja, kad per klausymus EP svarbiausias dalykas bus kompetencijos toje srityje, į kurią pretenduoja kandidatas. „Antras dalykas – būtent tai, kiek per lobistinius susitikimus ir pokalbius bus išreklamuotas mūsų kandidatas, kiek jis gaus palaikymo įvairiose politinių šeimų grupėse. Ir tai jau reikėjo daryti vakar“, – teigia politologė.

Kuo tada tikėti, ar konservatoriais, ar V. Sinkevičiumi, kuris penkerius metus ten dirbo?

Postų jau per daug?

Dr. V. Dumbliauskui komisarų portfelių svarbumo diskusija skamba keistai. Jo teigimu, šie postai yra dirbtinai sugalvoti, kad kiekviena šalis turėtų po atstovą EK: „Tačiau jeigu į ES dar priims Balkanų šalis, tiek komisarų tikrai nebus, kažkada turės mažinti jų skaičių. Jau dabar, mano galva, yra per daug – šitiek ministrų kiekvienoje vyriausybėje yra per daug.“

„Pirmiausia komisaro postas yra lyg mandagumo gestas valstybei narei, bet turime suvokti, kad komisarai dirba ES arba EK interesams. Jie kitaip negali, komisaras turi pakilti virš savo valstybės interesų […]. Pats komisaras tokiu atveju sulauktų kaltinimų, kad proteguoja savo šalį“, – teigia dr. V. Dumbliauskas.

„Aišku, užsienio reikalų, plėtros komisaro postas gal būtų svarbesnis, bet tai nereiškia, kad tai lemtų ką nors geresnio Lietuvai, nei gavus kokį nors kitą komisaro portfelį“, – priduria jis.

Politologas sutinka, kad tokie postai, kaip darbą EK baigiančios Latvijos atstovui Valdžiui Dombrovskiui tekęs pirmininkės pavaduotojo portfelis, veikiausiai paglosto tautinę ambiciją. Tačiau dr. V. Dumbliauskas žiūri ir iš kitos perspektyvos: „Jei G. Landsbergis tikrai būtų vertas posto, tai jam, o ne darbą jau baigusiai Estijos premjerei Kajai Kallas būtų pasiūlytas įgaliotinio užsienio politikai portfelis.“

Reakcija: konservatorių skubinimas prastumti G. Landsbergį kartais kelia net šypseną. (P. Peleckio / BNS nuotr.)

„Gal G. Landsbergis įtikins Prezidentą Gitaną Nausėdą, bet gal Seimas jo nepraleis – yra klaustukų, bet tai yra normali politinė kova. Politikoje visada yra labai daug ambicijų, egoizmo, grupinių interesų“, – sako politologas.