„Ne, demokratai nesitrauks. Pirmiausia mes norime iki galo dirbti toje grupėje, siūlyti savo siūlymus. Mes suprantame, kad jokios daugumos ten neturime, galimai tie siūlymai nebus palaikyti, bet tai yra irgi galimybė mums išsakyti labai aiškiai savo poziciją“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė vienas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderių.
„Aš girdžiu iš vidaus, kad pagarbos kitokiai pozicijai toje darbo grupėje labai smarkiai trūksta. Bet demokratų pozicijos tas nekeičia. Mes visuomet buvome ta konstruktyvi jėga, kuri ne pro forma daro dalykus, bet turi tam tikrus tikslus, kuriuos nori pasiekti“, – teigė jis.
Pasak V. Sinkevičiaus, nors darbo grupėje ir lieka, demokratai nebūtinai palaikys jos parengto LRT įstatymo projekto.
„Kodėl mes turėtume balsuoti už tai? Mes pasiliekame teisę balsuoti taip, kaip bus teisinga. Dar kartą sakau, mes puikiai suprantame, kad komisijoje mes neturime daugumos, kad greičiausiai bus priimti sprendimai ne tie, kuriuos siūlys demokratai, bet visgi mes norime proaktyviai veikti, siūlyti ir dalyvauti tame darbe iki galo, o ne tiesiog trenkti durimis“, – kalbėjo politikas.
Kaip rašė BNS, ketvirtadienį posėdžio pradžioje iš darbo grupės pasitraukė du opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai, tai reiškia, kad joje liko 12 atstovų. Pagal patvirtintus nuostatus, grupę turėjo sudaryti 17 narių.
Jau prieš kurį laiką dalyvauti jos veikloje atsisakė Liberalų sąjūdis, dar anksčiau Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės atstovai, nes į jos sudėtį neįtrauktos Medijų tarybos pasiūlytos organizacijos.
Baigti rengti LRT įstatymo pakeitimo projektą darbo grupė turi iki vasario 24 dienos.
Darbo grupė sudaryta po to, kai valdantiesiems Seime nepavyko skubos tvarka priimti savo parengtų pataisų, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas pareiškus jam nepasitikėjimą, kai nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba apkaltinus jį netinkamu funkcijų vykdymu. Tokiu atveju nacionalinio transliuotojo vadovas pareigų netektų slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti keli protesto mitingai, juose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Nemato ministrės pirmininkės, sprendžiant Kapčiamiesčio poligono klausimą
V. Sinkevičius sako pasigendantis aktyvesnio ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės vaidmens, sprendžiant klausimus, susijusius su planuojamo Kapčiamiesčio poligono steigimu.
„Procesas suvaldytas labai prastai. Po tuo traukiniu yra pakišti ir mūsų karininkai, kurie ten sėdėjo scenoje, atsakinėjo į klausimus (…), kurie yra visiškai nesusiję su poligonu, ir turėjo atlaikyti tą emociją, kur, man atrodo, kad procesas turėjo prasidėti iškart po priimto sprendimo – iškart reikėjo važiuoti, kalbėtis, tartis su tais sodybų savininkais“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė V. Sinkevičius.
„Šitoje istorijoje aš nematau ministrės pirmininkės. Ji žadėjo būti daug empatiškesnė, suprantanti, kalbėtis su žmonėmis, bet aš jos nemačiau Kapčiamiestyje, aš jos nemačiau kalbantis su ta pačia bendruomene. Jeigu nėra galimybių nuvažiuoti į Kapčiamiestį, galbūt (galima juos – ELTA) pasikviesti į Vyriausybę. Bet šiandien dienai ministrė pirmininkė šitame klausime nedalyvauja“, – akcentavo jis.
Kaip anksčiau skelbė Krašto apsaugos ministerija (KAM), planuojamas Kapčiamiesčio poligonas bus padalintas į dvi funkcines zonas, kurių viena bus skirta manevravimui, o kitoje bus įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos.
Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo projektą ministerija planuoja pateikti Seimo pavasario sesijoje.
ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.
Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.
Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.
Naujausi komentarai