„Mes neprieštaraujame, kad Lietuvos atveju žengiame kiek greičiau nei likusiame Rytų flange. Bet turime turėti omeny, kad NATO Baltijos šalys yra viena ginama vietovė. Nėra atskirai Lietuvos, tada kitos šalies, dar kitos šalies. Tad karinio planavimo derinimas, pratybos yra nuolatinis procesas“, – interviu portalui LRT.lt sakė ambasadorius.

„Jis vyksta paraleliai su didelėmis Lietuvos pastangomis stiprinti savo infrastruktūrą. Dabar, kaip jūs puikiai žinote ir visi Lietuvoje tai pripažįsta, Lietuvos infrastruktūra negalėtų ilgesniam laikui priimti visos brigados, juk tai per 5000 karių“, – kalbėjo jis.

Pasak ambasadoriaus, tai, kaip šiuo metu vyksta procesas dėl Vokietijos karių buvimo šalyje, yra įspūdinga, tai rodo ir intensyvus pirmojo pusmečio pratybų kalendorius.

Bet turime turėti omeny, kad NATO Baltijos šalys yra viena ginama vietovė. Nėra atskirai Lietuvos.

„Dabar tai geriausia, ką galima padaryti“, – portalui sakė ambasadorius.

Jis teigė nenorintis spekuliuoti, ar infrastruktūrai pasiekus reikiamą lygį čia galėtų būti perkelta visa brigada.

Pasak M. Sonno, šį mėnesį vyks trijų Baltijos šalių bendradarbiavimo formato gynybos politikos pareigūnų susitikimas.

BNS primena, kad Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.

Lietuvoje kilus diskusijų apie Vokietijos įsipareigojimus ir atsitraukimą nuo jų, ambasadorius yra pareiškęs, jog jos yra įžeidžiančios ir viešai reiškiamas nepasitenkinimas neprisidės nė prie vieno papildomo kario atsiuntimo į Lietuvą.

Ambasadorius teigė, jog nepasitikėjimo atspalvį įgavusios diskusijos žeidžia Vokietiją ir tuo ši diskusija yra „ardanti ir žalinga“.