„Turime taikyti griežtesnes atgrasymo priemones, esame pasirengę atsiųsti daugiau karių – tiek sausumos, tiek oro pajėgų. Taip pat daugiau karių atsiųsti į Lietuvą, pasiunčiant signalą, kad esame kartu su savo partneriais“, – spaudos konferencijoje Rukloje sakė politikė.

Ji detaliau nekomentavo galimo papildomų pajėgų dislokavimo: „Visi veiksmai bus netrukus. (...) Negaliu pasakyti, kaip visa tai atrodys, turime parengti tam planą.“

Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Maskvos remiamų separatistų valdomų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę, taip atverdamas kelią prie Ukrainos sienų šiuo metu laikomų pajėgų dislokavimui šiose „respublikose“.

Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, prie Ukrainos sienos yra apie 130 tūkst. rusų karių, iš jų maždaug 30 tūkst. – Baltarusijoje.

Turime taikyti griežtesnes atgrasymo priemones, esame pasirengę atsiųsti daugiau karių – tiek sausumos, tiek oro pajėgų.

„Papildydamas ministrę, pasakysiu, kad Rusijos sukeltos grėsmės nėra trumpalaikis faktorius, todėl mūsų šalių bendradarbiavimas karinėje, saugumo srityje turi būti ne trumpalaikis, o ilgalaikis, žiūrint į perspektyvą“, – kalbėjo Lietuvos krašto apsaugos ministras.

Tarptautiniam NATO batalionui Lietuvoje vadovaujanti Vokietija praėjusią savaitę šalyje dislokavo papildomų karių. Iki šios savaitės pabaigos papildomų karių skaičius turėtų išaugti iki 350.

„Palaidotas Minsko procesas“

C. Lambrecht teigimu, separatistinių Donecko ir Luhansko teritorijų pripažinimas yra „drastiškas tarptautinės teisės pažeidimas“.

Anot A. Anušausko, savo įsakais V. Putinas sulaužė Minsko susitarimus, numačiusius paliaubas tarp Ukrainos ir prorusiškų separatistų.

„Minsko procesas, mano supratimu, yra palaidotas. Normandijos formatas irgi neturi tokių perspektyvų, kurias puoselėjo jį sudarančios šalys“, – kalbėjo Lietuvos ministras.

„Turime matyti labai atvirai, kas yra dabartinė Rusija. Ji yra agresorė. Kai kalbame apie sankcijų politiką, sankcijos turi būti orientuotos į agresorių, kol kas šalutinį poveikį patiria Ukraina – kapitalas bėga, akcijų rinka patiria spaudimą“, – pridūrė jis.

C. Lambrecht savo ruožtu akcentavo būtinybę tęsti pokalbius su Rusija.

„Turime labai sudėtingą situaciją, kalbant apie tolesnius pokalbius. Nepaisant to, neturime pasiduoti – turime tęsti pokalbius, turime suvokti, kokios būtų karo Europos viduryje pasekmės, kokia tai būtų tragedija, ką tai reikštų žmonėms“, – kalbėjo politikė.

„Būtent tai turėtų mus paskatinti toliau tęsti pokalbį, dialogą, tačiau taip pat labai svarbu stiprinti atgrasymo priemones“, – sakė ji.

LNK reportažas: 

Ragina V. Putiną grįžti prie derybų stalo

Ch. Lambrecht antradienį pasmerkė Kremliaus sprendimą pripažinti Rytų Ukrainoje Maskvos remiamų separatistų įkurtas „liaudies respublikas“ ir į šias teritorijas įvesti rusų karius.

Ji taip pat paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atšaukti savo sprendimus ir grįžti prie derybų stalo.

Mes – vyriausybės ir valstybės – neturime su tuo susitaikyti ir aiškiai smerkiame Rusijos veiksmus.

„Mes – vyriausybės ir valstybės – neturime su tuo susitaikyti ir aiškiai smerkiame Rusijos veiksmus“, – Rukloje tarptautinio NATO bataliono kariams sakė C. Lambrecht.

„Tai yra suverenios Ukrainos teritorijos ir tarptautiniu lygiu pripažintų sienų pažeidimas. (...) Kreipiuosi į prezidentą Putiną, ragindama sustabdyti šiuos veiksmus, gerbti Ukrainos suverenitetą ir grįžti prie derybų stalo“, – pridūrė ji.

Pasak ministrės, pastarosiomis savaitėmis ir mėnesiais buvo bandoma konfliktą išspręsti diplomatiniu keliu, tačiau šių bandymų nepakako: „Vis dėlto, diplomatinės pastangos nesibaigia.“

Kreipdamasi į šešių valstybių karius, tarnaujančius NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje, C. Lambrecht juos vadino „diplomatijos ramsčiu“.

„Diplomatijai reikia tvirto stuburo, kad nebūtume šantažuojami, o šis stuburas esate jūs“, – sakė ji.

Politikės teigimu, būtent Rusija elgiasi kaip agresorė.

„Mes nežinome, kaip toli yra pasiruošusi eiti Rusija, bet mes esame budrūs ir stovime išvien“, – kalbėjo C. Lambrecht.

Tarptautiniam NATO batalionui Lietuvoje vadovaujanti Vokietija praėjusią savaitę šalyje dislokavo papildomus 350 karių, šiame vienete dalyvaujanti Norvegija taip pat nusprendė atsiųsti papildomus 60 karių. Britanija į Lietuvą atsiuntė nedidelę grupę žvalgybos karių.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad šiuo metu ypač svarbu parodyti „NATO solidarumą, nusiunčiant aiškią žinutę agresoriui“.

„Lietuva yra pasirengusi užtikrinti visas būtinas sąlygas vokiečių ir kitų sąjungininkų kariams šalyje“, – kariams sakė jis.

Reaguodama į Maskvos sprendimą pripažinti du prokremliškus separatistinius Ukrainos regionus, Vokietija antradienį pranešė stabdanti dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, skirtą rusiškoms gamtinėms dujoms į Vokietiją tiekti.

Antradienį į specialų posėdį renkasi ir Bendrijos diplomatai, jie turėtų nuspręsti dėl naujų sankcijų Rusijai. Jas planuoja įvesti ir JAV.