– Vokietijos kancleris pažadėjo brigadą, bet su sąlygomis. Kokios jos ir koks pažadas iš tiesų? Ar turime dėl ko džiaugtis?

– Manau, kad tikrai tai politinis žingsnis, kuris yra labai reikšmingas, žinant, kokį vaidmenį jau dabar Vokietija atlieka Lietuvoje, vadovaudama NATO priešakiniam batalionui. Jo didinimas iki brigados tikrai būtų esminis pokytis mūsų gynybos politikoje. Bet yra tam tikrų aplinkybių, kurios turi būti išspręstos. Visų pirma – Vokietija lauks galutinio NATO šalių sprendimo. Kad tai palaiko Vokietija, labai šaunu, bet reikia sutarti NATO kontekste birželio pabaigoje. Kita aplinkybė – namų darbai. Lietuva turės padaryti daug, kad galėtų brigadą priimti ir sudaryti tinkamas sąlygas. Ko gero, tai užtruks kelerius metus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar esame ramūs ir turime garantiją dėl brigados? Ar tai dar atviras klausimas?

– Tikrai negalime būti ramūs ir atsipalaiduoti, kol nebus priimti galutiniai sprendimai, kol neguls į dokumentus ir nematysime aiškaus sprendimų įgyvendinimo plano. Tikrai dar įmanomos įvairios korekcijos, bet pastarosiomis savaitėmis judama Baltijos šalims palankia linkme, nes dar prieš gerą mėnesį buvo abejojančių dėl brigados apskritai. Dabar apie tai kalba ne tik Baltijos šalys, bet ir Vokietija. Reikės susitarti NATO, taip pat Kanada ir Jungtinė Karalystė būtų pasirengusi padėti Latvijai, Estijai ir pan.

Lietuva turės padaryti daug, kad galėtų brigadą priimti ir sudaryti tinkamas sąlygas. Ko gero, tai užtruks kelerius metus.

– Kas gali blokuoti šį mūsų siekį?

– Nemanau, kad yra didelė grėsmė, kad kažkas blokuos. Manau, klausimas yra dėl pajėgumų ir jų išskirstymo Europoje, kurioje, deja, bet daug valstybių daug metų neskyrė pakankamai dėmesio gynybai. Tai labiau išteklių perskirstymo klausimas ir geriausiųjų panaudojimo dilema nei blokavimas dėl politinių priežasčių.

– Kaip brigada keistų situaciją regione? Ar tai viskas, ko mums reikia, ar tik vienas žingsnis link saugumo užtikrinimo?

– Tai nėra panacėja ir visų problemų sprendimas. Brigada yra labai rimtas kovinis vienetas, kuris galėtų tiesiogiai prisidėti prie valstybės gynybos, jei iškiltų tokia situacija. Brigada siejama su visomis priemonėmis, kurios reikalingos – karine technika, kuri galėtų būti reikalinga Lietuvoje. Bet yra ir kitų klausimų, pvz., oro erdvės gynyba. Brigada pasitarnautų, jei turėtų atitinkamą techniką. Tai žingsnis į priekį, bet dešimties metų perspektyvoje lauksime daugiau.

– Kiek galime pasitikėti dabartiniais vokiečiais, kai Berlynas dėl paramos Ukrainai rangosi, o mes savo saugumą statome ant Vokietijos kortos?

– Mes kalbame apie Vokietiją ir Lietuvą kaip dvi NATO sąjungininkes. Mus įpareigoja ir politiniai sprendimai, ir teisiniai dokumentai. Negalima to lyginti su Vokietijos santykiais su Ukraina, kuri nėra NATO. Paramos atžvilgiu matome Vokietijoje judėjimą tinkama linkme. Vokietijoje vyksta istoriniai lūžiai, geriausiai tai vaizduoja 100 mlrd. eurų gynybai, dėl kurių praėjusią savaitę galutinai nusprendė Vokietijos parlamentas.

– Vokietijos buvusi kanclerė pareiškė, kad neturi dėl ko atsiprašyti ir teisino ilgametę glaudžių ryšių politiką su Maskva. Ar pritariate politikės teiginiui, kad diplomatija nėra klaida vien dėl to, kad ji nesuveikė?

– Diplomatija yra priemonė, ji negali užtikrinti, kad yra realizuojami konkretūs tikslai. Akivaizdu, kad kalbėjimas, lūkestis, jog Rusija gali keistis, nes vystysis intensyvesni prekybiniai santykiai su Vokietija ir kitomis šalimis, tikrai sužlugo. Tai buvo labai stiprus konsensusas Vokietijoje ir Angela Merkel turbūt tik jį įprasmino savo figūra, nes jam neprieštaravo jokia politinė partija. Dabar vykstantis lūžis – dar svarbesnis. A.Merkel pažymėjo, kad nepakankamai dėmesio buvo skirta šalies gynybai.

– Kaip atrodo mūsų situacija bendrai regione, atsižvelgiant į tai, ką pasakė nepripažįstamas Baltarusijos lyderis?

– Labai sunku vertinti tai, ką sako A.Lukašenkos režimas ar jo atstovai, ypač kai susiję su dvigubu armijos karių didinimu. Sunkiai įsivaizduojame, kaip procesas sparčiai galėtų būti įgyvendinamas. Atskirtis tarp retorikos ir praktikos Baltarusijoje yra milžiniška. Apie Baltarusiją negalime kalbėti atskirai nuo Rusijos ir karine prasme, nes ten yra Rusijos karių, kurie buvo naudoti Ukrainai užpulti.

– Ką turėtų daryti pati Lietuva daugiau? Modernizuoti kariuomenę, greičiau įteisinti privalomąjį šaukimą ar didinti profesionalią kariuomenę?

– Mūsų gynybos išlaidos siekia jau 2,5 proc., kitose Baltijos šalyse irgi panašiai. Taip pat turėtų būtų visiškai kitokia infrastruktūra, kad galėtų atvykti sąjungininkų pajėgų ir tai jau bus mūsų atsakomybė.