Toks sprendimas priimtas gavus Panevėžio apygardos teismo išaiškinimą, kad dėl prekybos poveikiu nuteistam K. Tubiui draudimas dirbti valstybės tarnyboje apima ir renkamas pareigas.

Už tai, kad būtų panaikinta K. Tubio kandidato registracija, antradienį balsavo dešimt komisijos narių ir vienas buvo prieš.

„VRK priėmė sprendimą panaikinti kandidato į savivaldybės tarybos narius ir merus K. Tubio registravimą kandidatu, vykdydama Panevėžio apygardos teismo sprendimą baudžiamojoje byloje, taip pat atsižvelgdama į papildomą teismo išaiškinimą“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė.

„Liūdna“, – į klausimą, kaip vertina situaciją, kai rinkimų viduryje šalinamas daugiausiai iš visų kandidatų – tris tūkstančius – rinkėjų balsų surinkęs kandidatas.

K. Tubis po komisijos posėdžio žurnalistams patvirtino, kad VRK sprendimą naikinti jo registraciją rinkimuose skųs teismui.

„Be abejo, aš negaliu neskųsti. Manimi pasitikėjo 3050 rinkėjų, jei aš neginčiau savo teisių, kaip aš atstovaučiau rinkėjams, kaip aš ginčiau jų teises? Žmonės nepatenkinti dabartine valdžia, jie balsuoja už mane matydami, kaip mes dirbome anksčiau, koks buvo progresas Anykščiuose, o dabar viskas eina žemyn“, – sakė anksčiau Anykščių vadovu buvęs K. Tubis.

VRK sprendimą po pirmojo turo šalinti K. Tubį iš rinkimų jį iškėlusi LVŽS antradienį paskelbtame pranešime įvertino kaip „teisinį nihilizmą ir rimtą smūgį demokratijai Lietuvoje, kuris griauna pasitikėjimą rinkimais“.

Antrojo turo dalyviai – po LVAT sprendimo

VRK vadovė J. Petkevičienė teigė, jog antrojo turo Anykščiuose dalyviai paaiškės po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo (LVAT), kuris vertins K. Tubio skundą.

„Nespėliokim, kas bus, tikiuosi, kad K. Tubis, kaip ir pareiškė posėdyje, tikrai skųs sprendimą. LVAT arba panaikins VRK sprendimą, tai bus viena situacija, tuomet K. Tubis toliau galės kandidatuoti, arba paliks VRK sprendimą galioti, tuomet situacija bus kitokia, (K. Tubio) balsai bus neskaičiuojami ir antrame ture dalyvaus du kiti kandidatai“, – sakė J. Petkevičienė.

Anot jos, LVAT palikus galioti VEK sprendimą, kovo 19 dieną rinkimų antrajame ture susirungtų antroje ir trečioje vietoje likę kandidatai – į antrąjį turą perėjęs socialdemokratas Dainius Žiogelis ir po brūkšnio likęs dabartinis meras, konservatorius Sigutis Obelevičius.

Be abejo, aš negaliu neskųsti. Manimi pasitikėjo 3050 rinkėjų, jei aš neginčiau savo teisių, kaip aš atstovaučiau rinkėjams, kaip aš ginčiau jų teises?

VRK vadovė taip pat neabejojo, kad LVAT sprendimą paskelbtų iki rinkimų antrojo turo, nes kitas rinkimų bylas išsprendė operatyviai.

„Manau, kad taip (spės iki rinkimų), nes LVAT per dvi dienas priėmė daugybė sprendimų nuo apskundimo dienos, VRK šios dienos sprendimas bus nedelsiant paskelbtas ir pateiktas K. Tubiui“, – kalbėjo VRK pirmininkė.

Dėl prekyba poveikiu nuteistas K. Tubis žurnalistams kartojo esantis nekaltas, o VRK kaltino esant politizuota, stebėjosi, kad buvo išbrauktas jau paaiškėjus pirmojo turo rezultatams, nors apkaltinamąjį nuosprendį Panevėžio apygardos teismas priėmė prieš mėnesį iki rinkimų.

„Aš pradėjau būti kandidatu vasario 2 dieną ir iki vasario 27 dienos niekas nesikreipė ir niekas nefiksavo. Kai išgirdo mano varžovai, politinės partijos, kad aš laimėsiu pirmam ture, sukūrė tokį užklausimą teisėjui, teisėjas vienašališkai paaiškino“, – kalbėjo K. Tubis.

LVŽS pranešime sako, kad VRK tapo „politiniu įrankiu, panaudotu siekiant susidoroti su nepalankiais kandidatais“.

„Atkreipiame dėmesį, jog teismo nuosprendis K. Tubiui buvo priimtas vasario 2 dieną ir iš karto tapo viešai žinomas, tačiau VRK kandidatui pažymėjimą išdavė. Abejonės dėl to, ar pagrįstai K. Tubis dalyvauja rinkimų kovoje, VRK apniko praėjus beveik mėnesiui, prieš pat pirmąjį rinkimų turą“, – teigia „valstiečiai“.

Siūlo skirti valstybės tarnautoją nuo politiko

29,39 proc. rinkėjų balsų Anykščių rajono mero rinkimuose surinkęs K. Tubis vasario pradžioje Panevėžio apygardos teismo pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu. Jam skirta beveik 10 tūkst. eurų bauda ir taip atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.

VRK kreipėsi į teismą su klausimu, ar K. Tubiui atimta teisė dirbti ir valstybės tarnyboje ir valstybės politiku, ar tik valstybės tarnyboje, ir prieš pat rinkimus praėjusį penktadienį gavo Panevėžio atsakymą, kad nuosprendyje įvardintas draudimas apima ir renkamas pareigas.

K. Tubiui atstovaujantis advokatas Justas Vilys argumentavo, kad Panevėžio apygardos nuosprendyje nurodytas draudimas dirbti valstybės tarnyboje, o ne užimti politinį renkamą postą, ir komisija turėtų juo ir vadovautis. Gautą teismo išaiškinimą jis sakė esant teisėjo nuomone.

„K. Tubis kandidatuoja ne į valstybės tarnautojus, o į valstybės politikus. Teisėjas savo raštu, ne nutartimi, išplečia baudžiamojo nuosprendžio taikymą“, – sakė J. Vilys.

K. Tubis kandidatuoja ne į valstybės tarnautojus, o į valstybės politikus. Teisėjas savo raštu, ne nutartimi, išplečia baudžiamojo nuosprendžio taikymą.

Advokatas tvirtino, kad VRK gautas Panevėžio apygardos teismo teisėjo Valdo Ciesiūno išaiškinimas „yra ne daugiau, nei piliečio išsakyta nuomonė“.

„Neaiškumus aiškina nuosprendį priėmęs teismas, kurį sudaro trijų teisėjų kolegija, o čia mes gauname vieno teisėjo raštą, kai pagal įstatymą turi būti nutartis. Šiuo atveju gerbiamo teisėjo išsakyta nuomonė galiotų ne daugiau nei piliečio išsakyta nuomonė“, – sakė J. Vilys.

VRK posėdyje dalyvavęs K. Tubis pabrėžė, kad Anykščių rajono rinkėjai už jį balsavo žinodami apie Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, ir braukiant jį iš rinkimų būtų pažeista jų kaip rinkėjų teisės.

„Žmonės, žinodami tas aplinkybes, rinkosi mane“, – sakė K. Tubis.

VRK narė Laura Martinaitytė pažymėjo, kad komisija neturi pagrindo abejoti iš teismo gautu išaiškinimu, nors gynyba jį sako esant tik vieno teisėjo nuomone, nes raštas oficialiai adresuotas teismo, pasirašytas teisėjo, kuris byloje buvo pranešėjas.

Į „valstiečių“ teisininkės Jonės Valčiukienės kritiką, kad K. Tubis iš rinkimų išbrauktas praėjus mėnesiui nuo nuosprendžio paskelbimo, komisijos atstovas Rokas Stabingis atsakė, kad VRK byloje nebuvo šalimi, todėl nuosprendį gavo vėliau, ir procesai užėmė tam tikrą laiko dalį.

K. Tubio advokatas J. Vilys patikino, kad nepalankų VRK sprendimą skųs teismui.

Atsakymą gavo rinkimų išvakarėse

VRK į teismą su klausimu, ar K. Tubiui atimta teisė dirbti ir valstybės tarnyboje ir valstybės politiku, ar tik valstybės tarnyboje, kreipėsi vasario pabaigoje ir prieš pat rinkimus praėjusį penktadienį gavo Panevėžio atsakymą, kad nuosprendyje įvardintas draudimas apima ir renkamas pareigas.

„Mero pareigybė nelaikoma valstybės tarnyba pagal Valstybės tarnybos įstatymą, todėl kilus neaiškumui dėl nuosprendžio taikymo prašome išaiškinti, ar rezoliucinėje nuosprendžio dalyje buvo padarytas rašymo apsirikimas ir turėta omeny, kad atimta teisė dirbti ir valstybės tarnyboje ir valstybės politiku, ar tik valstybės tarnyboje?“ – teismo klausė VRK.

Teismas kovo 3 dienos atsakyme VRK nurodė, kad spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą vadovavosi valstybės tarnautojo sąvoka, įtvirtinta Baudžiamojo kodekso straipsniu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai.

Pasak teismo, šiame straipsnyje nurodyti valstybės tarnautojai „yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas“.

K. Tubis pirmauja Anykščių rajono mero rinkimuose, su 29,39 proc. balsų lenkdamas socialdemokratų kandidatą Dainių Žiogelį, už pastarąjį balsavo 19,45 proc. rinkėjų. Trečioje vietoje Anykščiuose su 18,63 proc. balsų liko dabartinis meras konservatorius Sigutis Obelevičius.

Rinkimų kodeksas numato, kad panaikinus kandidato registravimą už jį vienmandatėje rinkimų apygardoje paduoti rinkėjų balsai pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais.

Rinkimų rezultatai gali būti pripažįstami negaliojančiais dėl šiurkščių pažeidimų, arba tais atvejais, kai pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti rinkimų rezultatų.