Daroma išvada, kad ji ir toliau tą darys, ypač daug dėmesio skirdama valstybėms, kuriose artės rinkimai arba galimi kiti svarbūs politiniai įvykiai, todėl  tikėtina, kad Rusija vykdys informacines bei kibernetines atakas, darys įtaką operacijoms ir prieš Lietuvą, nes kitąmet vyks prezidento, savivaldybių, Europos Parlamento ir merų rinkimai.

Tam gali būti panaudota Rusijos archyvuose esanti įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje. Rusijos žvalgyba ieško ir bando kompromituoti buvusius Sovietų Sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose.

VSD vadovas neatmeta, kad Kremlius gali siekti, jog rinkimuose dalyvautų jo remiami ir palankūs kandidatai. Neatmetama, jog tai galėtų būti ir sovietmečiu Lietuvoje veikę slaptieji KGB agentai. Dalis jų nuslėpė savo praeitį, dirba valstybės institucijose, o pasukę į politiką, apie savo bendradarbiavimą su KGB neinformuoja savo rinkėjų.

„Liustracijos procesas Lietuvoje nebuvo pakankamai sklandus, tai iš principo yra labai sudėtinga, todėl, kad daug bylų buvo išvežta į Rusiją, ir iš principo lieka tam tikrų nežinomųjų, kurių mes šią dieną turbūt nelabai galėtumėme ir kontroliuoti todėl, kad tiesiog nežinome, kiek Rusijoje yra dar medžiagos likę, ir kokie žmonės gali būti šantažuojami“, – sakė VSD direktorius Darius Jauniškis.

Skaičiuojama, kad pokariu Lietuvoje iš viso užverbuota apie 100 tūkst. žmonių, 1990 m. su sovietų slaptąja tarnyba bendradarbiavo maždaug 6 tūkst., iš jų tik maždaug 1,5 tūkst. atėjo prisipažinti Lietuvos saugumui. Jų praeitis prilyginta valstybės paslapčiai, jų apsaugą garantavo Lietuvos valstybė.

Verbuoja, šantažuoja, spaudžia teikti informaciją ir naudojasi tais pažeidžiamumais. Tiesa, jie nežino ar tie žmonės yra liustravęsi, ar jie yra prisipažinę, tačiau tokie bandymai yra nuolatos fiksuojami.

Dabar, praėjus 27 metams po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, niekas negali žinoti, kada ir kokiomis aplinkybėmis prie tokio sovietų saugumo užverbuoto agento prieis žmonės iš Maskvos Lubiankos, kur veikė KGB, o šiuo metu – jo įpėdinė Rusijos Federalinė saugumo tarnyba FST. Jos archyvuose Uljanovske ir kitur saugomos KGB užverbuotų lietuvių bylos.

„Verbuoja, šantažuoja, spaudžia teikti informaciją ir naudojasi tais pažeidžiamumais. Tiesa, jie nežino ar tie žmonės yra liustravęsi, ar jie yra prisipažinę, tačiau tokie bandymai yra nuolatos fiksuojami“, – kalbėjo VSD Strateginės komunikacijos skyriaus vadovė Aurelija Katkuvienė.

Sovietmečio disidentas Andrius Tučkus, ne kartą tardytas KGB rūmuose sako, kad kiekvienas ir sovietmečiu, ir dabar turi apsisprendimo laisvę

„Jie bando ateiti visada, kai žmogus ko nors nori, siekia. Tada jie arba užkerta kelią arba neužkerta kelio. Tai sakykim, man visada būdavo vis su tais mokslais aukštojoje mokykloje. Bet yra pasirinkimas, vėlgi, žmogaus laisva valia. Jeigu tu pasirenki draugystę su šėtonu, na, tai tada atitinkamai pats esi toks“, – teigė A. Tučkus.

Dar mokykloje atlaikęs ne vieną bandymą būti užverbuotas, dabar A. Tučkus siūlo vienintelį gerai išbandytą būdą apsiginti.

„Paprastas dalykas: tie kurie išsiliustravo ir, jei atėjo koks Jonas, Petras ar Vasia koks jį vėl judinti, turi pranešti VSD ir viskas. Baigtas klausimas. Viešumas“, – sakė sovietmečio disidentas.

KGB dokumentus tyrinėjanti Genocido tyrimo centro istorikė Kristina Burinskaitė pabrėžia, kad savo noru bendradarbiauti sutikdavo retas, dažniausiai KGB palauždavo psichologiškai.

„KGB prieš užmegzdama kontaktą su asmeniu tyrinėjo jo asmenybę, jo šeimą, šeimos praeitį, jo paties praeitį, silpnybes. Ieškoma to momento, kuriuo galima pasinaudoti jį pritraukti, priversti bendradarbiauti“, – pasakojo LGRTC vyr. istorikė dr. K. Burinskaitė.

Valstybės saugumas neatskleidžia metodų, kuriais šiuo metu yra palaužiami Lietuvos piliečiai, ar dėl tėvų, giminių praeities yra bandoma verbuoti jau po 1990 m. gimusią kartą.

Taip pat mes turime suvokti, kad rusams ne tiek svarbu turėti asmenį, kuris laimi, arba politinę jėgą, kuri laimi, kiek svarbu įtakoti tas kryptis, kuriose daugiausiai galios ir yra realizuojama.

Prieš dvejus metus už šnipinėjimą nuteistas Lietuvos kariuomenės paramedikas Andrėjus Ošurkovas net penkerius metus teikė duomenis Baltarusijos karinei žvalgybai apie Lietuvos kariuomenę, specialiąsias pajėgas, ieškojo Lietuvos kariuomenėje nepatriotiškai nusiteikusių asmenų, tinkamų verbuoti kandidatų. Valstybės saugumas nustatė, kad A. Ošurkovą Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausios žvalgybos valdyba užverbavo Baltarusijoje ir tikslingai infiltravo į Lietuvos kariuomenę atlikti specialioms užduotims, už šnipinėjimą jam buvo mokamas atlygis.

Priesaiką sulaužiusį Lietuvos karį teisme gynė jo tėvo brolis, tai yra dėdė Viktoras Ošurkovas, iki pat 1991 m. pučo dirbęs LTSR prokuratūroje Sniečkuje.

Mūsų šaltinių teigimu, V. Ošurkovas drauge su kolegomis iš Maskvos tyrė kruvinuosius sausio įvykius – rinko įrodymus, kad „savi šaudė į savus“. Mes norėjome paklausti dabar advokato paslaugas Visagine teikiančio V. Ošurkovo, ar jo praeities faktai galėjo būti panaudoti verbuojant sūnėną, tačiau V. Ošurkovas kalbėti atsisakė

„Oi, gerbiama ponia, rytoj Velykos, apie ką man su jumis kalbėti?“ – telefonu kalbėjo advokatas V. Ošurkovas, o paklaustas, iki kurių metų dirbo LTSR prokuratūroje, baigė pokalbį žodžiais: „Jūs sakote nesąmones. Viso gero“.

Šis pavyzdys liudija tai, apie ką ne kartą įspėjo Lietuvos saugumo tarnybos: buvusio sovietų KGB įpėdiniai Rusijoje ir Baltarusijoje savo įpročių nekeičia, gali rinkti informaciją apie artimųjų praeitį arba šiuo metu asmens vykdomus įstatymų pažeidimus, o surinktą kompromituojančią informaciją naudoti siekiant palaužti Lietuvos pilietį, priversti dirbti priešiškos valstybės naudai.

Valstybės saugumas įspėja, kad ateinančiais metais per vyksiančius prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių rinkimus gali būti vykdomos informacinės ir kibernetinės atakos, gali būti „pažadinta“ ir šiuo metu „snaudžianti“ KGB agentūra.

Profesorius Lauras Bielinis sako, kad tai neturėtų stebinti – Lietuva Kremliaus akyse niekuo nesiskiria nuo kaimynų.

„Aš nemanau, kad jie turi savo kandidatą arba atras savo kandidatą, bet sujaukti tą žaidimą visada bus galimybių. Taip pat mes turime suvokti, kad rusams ne tiek svarbu turėti asmenį, kuris laimi, arba politinę jėgą, kuri laimi, kiek svarbu įtakoti tas kryptis, kuriose daugiausiai galios ir yra realizuojama. Todėl neužmirškime, prieš prezidento rinkimus įvyks savivaldos rinkimai, ir čia taip pat mes turime stebėti ar neįvyks toks dalykas, kad ims dominuoti tam tikros politinės jėgos, kurios tikrai nėra lojalios Lietuvos valstybei“, – sakė dr. L. Bielinis.