Taip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Karinės paslaptys“ sako Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis. „Tačiau manau, kad cheminio ginklo panaudojimas Solsberyje, Didžiojoje Britanijoje, – vienoje stipriausių NATO narių, pasako, kad Rusija yra linkusi peržengti tam tikras ribas“, – kalba jis.

– Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje Rusija minima net 300 kartų. Kokių pamokų „Zapad” pratybos davė jums kaip VSD vadui?

– Manau, „Zapad“ pratybos buvo gera pamoka visiems. Rusijos žinutė buvo duota visam NATO, Baltijos šalims ir Lietuvai. Nors buvo sakoma, kad tai yra gynybinio pobūdžio pratybos, žvalgybos informacija parodė, kad aiškiai buvo treniruojamasi atlikti puolamojo pobūdžio veiksmus. Mes matome kylančią agresiją iš Rusijos pusės, prisidengiant tuo, kad NATO aljansas stiprėja, artėja prie Rusijos sienų, todėl ji yra priversta gintis. Kita vertus, jie patys tai ir sukėlė.

Jie ginkluojasi, ruošiasi karui labai rimtai, kad prieš savo tautiečius pateisintų nežmoniškas išlaidas gynybai, esant blogai ekonominei situacijai. Kitas tikslas – parodyti Vakarams, kad Rusija yra labai stipri, naudos jėgą be jokių išlygų, jei tik turės kažkokių indikacijų arba pagalvos, kad yra puolami.

Tačiau grėsmių spektrą sudaro ne tik karinio pobūdžio grėsmės, jų sąrašas ilgas, įskaitant vadinamąsias hibridines grėsmes.

– Viena iš hibridinių grėsmių dedamųjų – informacinės grėsmės. Jums tarnaujant Specialiosiose pajėgose, jose gimė ir sustiprėjo Informacinių užduočių centras, vėliau išsivystęs į Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentą, atsakingą už propagandinių žinučių identifikavimą ir atoveiksmį. Viena iš VSD funkcijų – propagandos identifikavimas – ko gero, jums nėra iššūkis?

– Mes labai aiškiai matome, kad informacinės operacijos pasitelkiamos netgi nesant karo. Tai daroma ruošiant mūšio lauką, tai veikia ir karo metu. Informacinės grėsmės, kurias matome šiuo metu, egzistuoja jau daugybę metų. Ačiū Dievui, mūsų visuomenė yra pakankamai išmintinga, kad jas matytų.

Tačiau jau daugybę metų matome informacines atakas, operacijas, pastangas daryti įtaką auditorijai Lietuvoje, jau nekalbant apie tai, kokios žinutės siunčiamos jų pačių vidinei auditorijai. Esame demonizuojami kaip NATO dalis, menkinami kaip valstybė. To nereikia daug ieškoti – kiekvienas, įsijungęs rusišką internetinę televiziją, pamatys, kiek ten yra purvo, melo.

– Ar informacinio karo lygmenyje prieš Lietuvą pastebima kokių nors panašaus masto veiksmų, kaip tai vyko prieš Ukrainą, prieš prasidedant intervencijai į ją?

– Informacinis karas vyksta nuolatos. Šiuo metu nestebime didelio suaktyvėjimo, tad nesinori sakyti, kad vyksta intensyvus pasirengimas arba kad egzistuoja didžiulė karinės intervencijos grėsmė, bet tai yra kasmet didėjanti grėsmė ir pastangos. Tačiau noriu pabrėžti, tai, ką pabrėžėme ir savo ataskaitoje, – Lietuvos visuomenė yra tam atspari.

– Tiek savo pasisakymuose, tiek grėsmių nacionaliniam saugumui išvadose teigiate, kad vienu svarbiausių Kremliaus propagandos taikinių bus arėjantys rinkimai – savivaldybių tarybų, prezidento, Europos Parlamento. Ar galite numatyti būdus, kuriais gali būti bandoma paveikti rinkimus, rinkėjų valią, visuomenėje vyraujančią nuomonę?

– Būdų gali būti įvairių. Hibridinės grėsmės susideda iš daugybės dimensijų. Viena pagrindinių grėsmių – kibernetinės atakos. Šioje dimensijoje Lietuvos visuomenė yra labai paveiki, tad turėtume daug investuoti ir ypatingai saugotis, kad galėtume užkardyti įvairius veiksmus. Taip pat reikia labai rimtai stebėti informacinę erdvę.

Tai daroma, siekiant sujaukti protus, paveikti visuomenę taip, kad jie turėtų sau patogų atstovą. Jei prezidentu taptų žmogus, kuriuo galima manipuliuoti, būtų labai patogu. Manau, bus bandymų to siekti.

– Įtariama, kad Rusija panaudojo masinio naikinimo ginklą prieš dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą.  Ar tai nesukelia minčių, kad ribos peržengtos ir, „esant reikalui“, Rusija nepabijos panaudoti analogiškų priemonių prieš demokratinio pasaulio lyderius, žmones, kurie kritikuoja Rusiją, inicijuoja jai nepalankius sprendimus?

–  Pasaulyje dar vyrauja iliuzija, kad su Maskva galima susitarti, Kremlius vadovaujasi tam tikrais Vakarų pasaulyje nusistovėjusiais moralės principais. Naivumo yra daug. Tačiau manau, kad cheminio ginklo panaudojimas Solsberyje, Didžiojoje Britanijoje – vienoje stipriausių NATO narių, pasako, kad Rusija yra linkusi peržengti tam tikras ribas. Tačiau baisiausia, kokie metodai naudojami, panašu, negalvojant, kokias jie gali turėti pasekmes.

Šie ženklai, manau, siunčia signalą, kad nėra jokių garantijų dėl to, kaip Rusija gali pasielgti ir kokius metodus gali naudoti ateityje.