Prieš tai ją svarstė Valstybės gynimo taryba, o galutinai priims Seimas.

„Tarptautinė sistema tampa vis sunkiau prognozuojama dėl pastaraisiais metais išryškėjusių globalių ir regioninių procesų. Stiprėjant autoritarinių ir demokratinių valstybių priešpriešai, autoritarinės valstybės, visų pirma Rusijos Federacija ir Kinijos Liaudies Respublika, kelia naujus iššūkius Vakarų demokratinėms valstybėms, jų partneriams ir visai euroatlantinei bendrijai“, – teigiama dokumente, konstatuojant, jog Lietuva turi prisitaikyti prie šių pokyčių ir gebėti veikti mažiau prognozuojamoje aplinkoje.

Grėsmė – autoritarizmas ir nenuspėjamumas

Strategijoje akcentuojama, kad Lietuva nė vienos valstybės nelaiko savo priešu ir prisideda prie tarptautinės taikos bei visa apimančio saugumo, grįsto laisvės ir demokratijos sklaidos, žmogaus teisių ir laisvių gynimo, tarptautinės teisės viršenybės bei daugiašalio bendradarbiavimo palaikymu.

Didžiausia grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui strategijoje nurodomas augantis Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimas karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis.

„Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“, – rašoma dokumente.

Kaip grėsmės taip pat minimas didėjantis autoritarinio Baltarusijos politinio režimo priešiškumas ir nenuspėjamumas, Kinijos ekonominės bei karinės galios augimas, ambicijos perkurti tarptautinę tvarką, įvardijamos kaip „svarbiausia geopolitinės konkurencijos ir augančios įtampos tarp demokratinių ir autoritarinių valstybių ašimi“.

„Kinijos Liaudies Respublikos komunistinė ideologija prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms vertybėms ir kartu valstybės nacionaliniams interesams“, – teigiama strategijoje.

Tarp grėsmių nurodoma ir Astravo atominės elektrinės Baltarusijoje veikla, kibernetiniai bei informaciniai išpuoliai, technologijų įtakos didėjimas, augantis religinis ekstremizmas Europoje, įšaldyti konfliktai, klimato kaita, pandemijos įtaka ir kt.

Siekiama stiprinti karinį bendradarbiavimą

Strategijoje keliami uždaviniai didinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir parengtį, daugiausia dėmesio skiriant kariavimo sausumoje gebėjimams vystyti, siekti kuo didesnio nuolatinio JAV, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir kitų sąjungininkų buvimo Lietuvoje bei regione, stiprinti karinį bendradarbiavimą su Lenkija, Latvija, Estija.

Taip pat užsibrėžiama sukurti vientisą krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą, užtikrinti jos sąveiką su mobilizacijos sistema, stiprinti ES išorės sienos apsaugą.

Kaip prioritetas minimas valstybės sienos apsaugos modernizavimas, ypatingą dėmesį skiriant pažangioms techninėms sienos stebėjimo priemonėms diegti ir fizinei sienos apsaugai stiprinti.

Ekonomikoje žadama parengti priemones, skatinančias Lietuvos verslininkus ieškoti rinkų ir bendradarbiauti su demokratinėmis valstybėmis.

„Mažinti Lietuvos Respublikos transporto sektoriaus, ypač geležinkelių ir uosto, priklausomybę nuo vienos šalies bei didinti diversifikaciją“, – rašoma dokumente.

Jame Lietuva taip pat žada nuosekliai ir aktyviai remti NATO atvirų durų politiką, Ukrainos ir Sakartvelo narystės NATO siekius, išlaikyti nuoseklią paramą ES plėtros procesui ir siekti didesnės ES paramos Rytų partnerystės valstybių saugumui bei atsparumui.

Šiuo metu galioja 2017 metais patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija.