„Situacija seniai nenormali, nes valdžioje nenormalūs žmonės“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė V. Landsbergis.
„Nauji rinkimai, nauji rinkimai“, – atsakė jis, paklaustas, kas išspręstų susidariusią situaciją.
Taip jis kalbėjo valdantiesiems siekiant supaprastinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarką ir dėl to kilus masiniams protestams.
Dėl pakeitimų trečiadienį antrą dieną iš eilės prie Seimo vyko protestas, subūręs daugiau nei 10 tūkst. žmonių, į akciją planuojama rinktis ir ketvirtadienį. Tūkstantis protestas dėl LRT įstatymo pataisų vyko ir praėjusią savaitę.
Kaip rašė BNS, valdantieji siekia, jog visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Tiek dauguma LRT darbuotojų, tiek dalis žiniasklaidos bendruomenės teigia, jog skubiai ir be išsamaus aptarimo teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
Siekdami užkirsti kelią skubiam įstatymo pakeitimo priėmimui opozicijos atstovai bando užtęsti procesą ir registruoja šimtus siūlymų projektų. Didžioji jų dalis – šmaikštūs, ironiški ar net absurdiški, taip atskleidžiant požiūrį į valdančiųjų parengtą LRT įstatymo pakeitimo projektą.
(be temos)