Net 60 procentų šalies gyventojų mano, kad Rusijos užsienio politika kelia grėsmę Lietuvai. Kad ji reali, teigiama ir Lietuvos naujojoje karinėje strategijoje. Valstybės gynimo tarybos patvirtintame dokumente įvardytas ne tik didesnis sąjungininkų buvimas šalyje, bet ir tai, kaip taikos metu vykdyti ribotas karines operacijas, kaip greitai pakeisti taikos meto struktūrą į karo.

Rytų kaimynės keliama grėsmė Lietuvai pakeitė ir politikų požiūrį į krašto apsaugą. Nuo 2014-ųjų, partijoms pasirašius susitarimą iki 2020-ųjų gynybos biudžetą padidinti iki 2 proc. BVP, jis sparčiai auga ir Lietuva jau rikiuojasi tarp dešimt geriausiai gynybą finansuojančių NATO šalių. Kitąmet krašto apsaugai planuojama skirti dar papildomai beveik 150 milijonų eurų. Tai reiškia, kad jos finansavimas pasieks apie 1,8 proc. BVP.

Didėjant finansavimui, intensyviai modernizuojamos kariuomenės pajėgos, perkama nauja technika.

Apžvalgininkai įsitikinę, kad, nepaisant to, kokios politinės jėgos valdys Lietuvą ateinančius ketverius metus, nė vieni neišdrįs finansavimo krašto apsaugai mažinti ar nevykdyti įsipareigojimų NATO. Priešingu atveju sąjungininkams būtų pasiųsta neigiama žinia.

„2 proc. įsipareigojimas yra svarbus ir emociškai, ir praktiškai, nes tai leidžia kurti visai kitokią – kokybišką – krašto apsaugos sistemą. Juolab kad net Vakarų Europos valstybės peržiūri biudžetus ir didina gynybos biudžetus, kas buvo tikrai nesuvokiama prieš 3–4 m. Jei mes esame ta arti grėsmės esanti valstybė, besiribojanti su valstybe, iš kurios kyla grėsmė, tai jei keisime savo požiūrį, galbūt Vakarams tai bus signalas, kad ta grėsmė jau nebeegzistuoja“, – aiškina Rytų Europos studijų centro analitikas Vytautas Keršanskas.

Kitų metų pradžioje Rukloje bus dislokuota tūkstantis Vokietijos karių su technika. Tai – NATO atsakas į Rusijos žvanginimą ginklais. Iš viso Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje bus dislokuota keturi tūkstančiai sąjungininkų karių bei Jungtinių Valstijų šarvuotoji brigada.