Tokį Seimo nutarimo projektą parengė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, atrinkusi tris svarbiausias datas, kurias reikėtų įprasminti ir pagerbti.

2027 metais sueis 150 metų, kai gimė poetas, diplomatas ir rašytojas Oskaras Milašius.

„(...) Oskaras Milašius ne tik praturtino tiek Lietuvos, tiek Europos literatūros paveldą, bet ir reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos tarptautinio pripažinimo ir politinio įvaizdžio formavimo“, – teigiama Seimo nutarimo projekte.

1920 metais jis buvo paskirtas pirmuoju nepriklausomos Lietuvos valstybės pasiuntiniu Prancūzijoje, atstovavo Lietuvos interesams Tautų Sąjungoje ir tapo aktyviausiu lietuvių kultūros propaguotoju Vakarų Europoje. 1936 metais O. Milašiui suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas. Jis kūrė prancūzų kalba, jo literatūrinis palikimas apima įvairių žanrų kūrinius, kuriuose tyrinėjama žmogiškosios būties paslaptis.

2027 metais Lietuva minės 100 metų, kai ratifikuotas Lietuvos ir Šventojo Sosto konkordatas, parengtas remiantis popiežiaus Pijaus XI paskirto apaštalinio vizitatoriaus Lietuvoje J. Matulaičio projektu. Be to, sueis šimtmetis nuo paties J. Matulaičio mirties.

„(...) arkivyskupas Jurgis Matulaitis ne tik reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo ir visuomenės raidos pirmaisiais Nepriklausomybės dešimtmečiais, bet ir paliko neišdildomą pėdsaką Bažnyčios gyvenime, tarnaudamas įvairių tautų Lietuvos bendruomenėms ir skleisdamas socialinio teisingumo idėjas“, – nurodoma projekte.

Anot jo, tai, kad arkivyskupas J. Matulaitis 1987 metais buvo paskelbtas palaimintuoju, dar kartą patvirtino jo indėlį į Bažnyčios gyvenimą ir sustiprino jo autoritetą tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje erdvėje.

Tais pačiais metais siūloma pagerbti Nepalūžusių moterų – Dalios Grinkevičiūtės, Lidijos Meškaitytės ir Liūnės Sutemos – atminimą.

Tuomet bus minimos tremtinės, gydytojos, rašytojos D. Grinkevičiūtės, tapybos miniatiūros meistrės L. Meškaitytės ir išeivijos poetės Liūnės Sutemos 100-osios gimimo metinės.

Šios trys moterys savo kūryba ir gyvenimu paliko gilų pėdsaką lietuvių kultūroje ir atmintyje.

„(...) šios trys moterys savo kūryba ir gyvenimu paliko gilų pėdsaką lietuvių kultūroje ir atmintyje, o jų biografijos ir kūrybinė veikla atskleidžia ne tik tragiškus likimus, bet ir gilų humanizmą bei kūrybinę rezistenciją sudėtingomis istorijos aplinkybėmis“, – rašoma Seimo nutarimo projekte.

Jos liudijo sovietų okupacijos metų patirtį ir moters vietą sudėtingoje istorinių lūžių epochoje, jų kūryba įprasmino išlikimo, rezistencijos ir asmeninį ryšį su savo žeme, teigiama dokumente.

Pagal projektą, iki kitų metų vidurio turėtų būti parengtos šių datų minėjimo programos ir skirta lėšų jas įgyvendinti 2025, 2026 bei 2027 metais.

Seimas kasmet tvirtina tris svarbiausias progas, sukaktis, kurioms paminėti bus skiriamas didžiausias dėmesys.

2025-ieji paskelbti Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros, dailininko, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais.

2026 metais bus pagerbtas žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus atminimas, pažymėta Lietuvos radijo ir Lietuvos Helsinkio grupės veikla.