Norvegijoje globėjams perduoto Lietuvos piliečio motinai atstovaujanti advokatė Sandra Latotinaitė siūlo Lietuvai ieškoti tarptautinių partnerių siekiant susigrąžinti į šalį norvegų vaiko teisių tarnybos„Barnevernet“ iš tėvų paimtus vaikus.

„Tarp Norvegijos ir Lietuvos kol kas nėra jokio teisinio mechanizmo, reglamentuojančio informacijos teikimą, jurisdikcijos perdavimą, taip pat ir vaikų perdavimą globėjams užsienyje. Hagos konvencijos Norvegija nėra ratifikavusi ir neaišku, kada realiai ją ratifikuos. Mano galva, Lietuvai vienai gali būti sudėtinga padaryti perversmą šioje srityje, priversti Norvegiją sudaryti dvišalę sutartį su Lietuva arba pasirašyti individualias sutartis konkrečiose bylose“, - trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė S.Latotinaitė.

Ji pažymėjo, kad dėl Norvegijos vaiko teisių tarnybos iš tėvų paimtų vaikų kovoja kitų Europos šalių, pavyzdžiui, Čekijos, atstovai.

„Mano manymu, Lietuvai reikia jungtis su tų Europos Sąjungos šalių politikais ir įsteigti tarptautinį bendradarbiavimą. (..) Lietuva nėra viena, reikia tik vienytis ir dirbti. Be šito malonės iš Norvegijos teisininkų mes nusulauksime“, - kalbėjo advokatė.

Seime trečiadienį surengta konferencija dėl vaiko teisių Lietuvoje ir užsienyje, po to, kai Norvegijos vaiko  teisių apsaugos tarnyba  „Barnevernet“ nuo motinos atskyrė mažametį Gabrielių B., o po to, kai giminaitis jį bandė parvežti į Lietuvą, bet Švedijos pareigūnai vaiką grąžino Norvegijai, buvo apribotos motinos teisės į vaiką.

S.Latotinaitė žurnalistams patvirtino, kad šis „Barnevernet“ sprendimas jau apskųstas Norvegijos teismui.

„Teismui ieškinys jau pateiktas, juo motina sieks, kad apskrities komisijos sprendimas būtų peržiūrėtas teisminiame aparate, o išnaudojus visas vidaus priemones, bus kreipiamasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Taip pat ketiname pasinaudoti EŽTT reglamento 39 taisykle, kuria Strasbūro teismo galime reikalauti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. kad vaikas laikinai nebūtų perduotas nuolatiniams globėjams, kad liktų gyventi laikinųjų globėjų šeimoje, kol vaiko globos klausimas galutinai neišsispręs teisminiame aparate“, - sakė vaiko mamai atstovaujanti advokatė.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Norvegijos nevyriausybinės organizacijos „Nukentėjusiųjų nuo Vaiko gerovės sistemos“ vadovas Raymondas Skorstadas tvirtino, jog vaikų gyvenimas globėjų šeimose dažnai būna blogesnis nei tėvų šeimoje, nepaisant joje esančių problemų. Jis taip pat tvirtino, jog perdavę vaiką globėjams „Barnevernet“ atstovai daugiau jų gyvenimo sąlygomis nebesirūpina.

„Vaikai gali būti prastai prižiūrimi, ir „Barnevernet“ to nepastebi. Tai  reiškia, kad paėmus vaiką iš šeimos ir perdavus globėjų šeimai dar nebūtinai reiškia, kad vaikas geriau gyvens. Statistika sako, kad tik du iš dešimties vaikų gyvena geriau po to, kai būna perduoti globėjų šeimai, tai reiškia, kad 8 vaikams iš 10 yra blogiau“, - sakė R.Skorstadas. Jis taip pat išsakė poziciją, jog tarnybos turėtų daugiau pastangų dėti siekiant padėti šeimoms, vietoje to, kad paimtų vaikus. „Ir taip parašyta įstatyme, bet to nedaroma“, - tvirtino norvegų visuomenininkų atstovas.

Vakarų Lietuvos tėvų forumo vadovė Kristina Paulikė kėlė klausimą, kokį kelia pasirinks Lietuva, kurdama šeimos politiką. Jos akimis, svarstomas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą „labai panašus į norvegiškąjį“.

„Neturint aiškios pagalbos šeimai politikos šis įstatymas būtų pražūtis tėvams, nesuteikus pagalbos tėvams mes sieksime atimti vaikus be teismo sprendimo. Į ką mes šiandien orientuosimės - ar į Norvegiją, kuri orientuojasi į pagalbą vaikams, ar į, pavyzdžiui, Daniją, kuri orientuojasi į pagalbą šeimai? Turbūt niekas neprieštaraus tam, kad vaikas yra šeimos dalis, ir jei padėsime šeimai, padėsime ir vaikui, o stipri, laiminga šeima - stipri ir valstybė“, - sakė tėvų atstovė.

Kai kurie Norvegijoje gyvenantys lietuviai piktinasi, kad Norvegijos vaiko teisių tarnybos „Barnevernet“ atstovai esą be rimto pagrindo atima iš jų vaikus ir atiduoda vietos globėjams. Emigrantai kaltina Lietuvos institucijas neginant jų interesų.

Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Dagas Malmeras Halvorsenas sako, jog vaikai iš lietuvių šeimų Norvegijoje atimami labai retai - per dvejus metus buvo 13 tokių atvejų, 10 iš jų buvo išspręsti biologinių tėvų naudai. Norvegijoje gyvena apie 60 tūkst. lietuvių.

Taip pat Norvegijos ambasadorius interviu naujienų portalui delfi.lt patikino, jog apie vaiko teisių apsaugos tarnybą „Barnevernet“ žiniasklaidoje pateikiama daug neteisingos informacijos, o tėvų teisės būna apribojamos tik kraštutiniu atveju. Anot D. M. Halvorseno, vaikai  iš šeimų yra paimami tik tais atvejais, kai jose nuolat užfiksuojami pažeidimai, tėvai atsisako bendradarbiauti su   vaikų  teisių specialistais. 

Lietuvos ambasada Norvegijoje sako neturinti informacijos, kiek lietuvių vaikų šiuo metu yra perimti Norvegijos vaiko teisių tarnybos„Barnevernet“ ar perduoti laikiniems globėjams, nes ne visi tėvai dėl šių problemų kreipiasi į ambasadą. Ambasadorė Izolda Bričkovskienė nurodė, kad tarpininkaujant ambasadai, „daugiau nei dešimt“ šeimų yra atgavusios vaikus iš šios tarnybos.