Degalų kainos stabdo dalį vairuotojų nuo kelionės į degalinę. Vidurdienį Vilniuje dažnas važiuoja tik į plovyklą ar degalinės parduotuvę. Lietuviškų degalinių sąjunga sako, kad, kai po karo Irane degalai išbrango, degalų pardavimai krenta. Anot degalinių, ne jos pelnosi iš karo.
„Prekybininkų marža yra 1–2 procentai“, – Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas.
Institucijos blaškosi aiškindamos – ar nėra prisidengiama karu siekiant pasipelnyti? Praėjusią savaitę Energetikos agentūra sakė, kad degalinės kainas vairuotojams pakėlė anksčiau, nei joms pabrango nafta. Konkurencijos taryba sako, kad nieko neteisėto nemato.
„Tik tai sako, kad putelę ima. Tai įdomu, kas tą putelę ima – degalinės ima ar „Orlen Lietuva“?“ – svarstė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
Dyzelino kaina lieka svyruojanti apie du eurus už litrą, bet ją vejasi benzinas. Vilniuje litras benzino kai kur per naktį pabrango 20 centų.
„Rinka sureguliuoja. Vyriausybė, jei nori gera pabūti vartotojams ir sumažinti degalų kainas, tai tam yra mokestinė dalis“, – teigė E. Cicėnas.
Pusę degalų kainos sudaro mokesčiai. Laikinai mažinti degalų akcizą ragina vežėjai.
„Turime savo rankomis sukeltą krizę“, – sakė Vežėjų sąjungos vadovas Sigitas Žilius.
Sako, jei tokios degalų kainos dar pasilaikys, tai tuoj pradės brangti viskas.
„Gi pamatome, kaip dešrytė pabrango, kaip pabrangsta sviestas, duona. O tai yra kuras, energetika. Ateini į parduotuvę – net atmeta atgal nuo tų pamatytų kainų“, – aiškino S. Žilius.
Net socdemų lyderiai sako, kad Vyriausybė turi įsikišti.
„Norime labai stipriai atkreipti dėmesį, kad tikriausiai turime įsikišti. Arba tam tikru etapu turėsime įsikišti. Tai gali būti ir lubų kainos, akcizo peržiūrėjimas ir kiti dalykai“, – sakė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
„Aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis sako paskaičiavęs, kiek galima piginti degalus per akcizus.
„Šiai dienai įšaldyti tiek, kiek didėja PVM surenkamumas – tokia suma reikia šaldyti. Tai dyzelinis turėtų atpigti apie 0,22–0,27 cento, o benzinas apie 0,10 cento“, – teigė jis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Finansų ministras kartoja, kad akcizas mažinamas nebus.
„Akcizo klausimo šiuo metu tikrai nesvarstome. Akcizo klausimą šiek tiek mums riboja ir įsipareigojimai RRF kontekste. Daug erdvės ten neturėtume, net jei ir svarstytume“, – tvirtino finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Prezidentas siūlo Belgijos modelį, kai Vyriausybė nustato degalų kainų lubas kiekvieną dieną.
„Belgija taiko kasdienių kainų lubų nustatymo formulę, tačiau ji nėra primityvi, nėra kažkokia užfiksuota nepriklausomai nuo veiksnių. Ji yra susieta su objektyviais veiksniais, kainos lubos nustatomos kiekvieną dieną“, – teigė prezidentas Gitanas Nausėda.
Finansų ministras sako, kad tokie siūlymai kaip prezidento labai brangiai kainuotų valstybei.
„Lubos yra tokia ganėtinai grubi priemonė. Ji tikrai būtų labai, labai brangi. Iškastinio kuro dotavimas biudžeto lėšomis“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Anot ministro, geriausia, ką galima padaryti, jau padaryta. Nuo penktadienio degalines turėtų pasiekti pigesni degalai iš valstybės rezervo atsargų. Energetikos ministras sako, kad litras dyzelino gali pigti bent 10 centų.
„Labai geras klausimas – čia yra Konkurencijos tarybos kompetencija, ir tikimės iš jų labai aktyvaus vaidmens“, – teigė K. Vaitiekūnas.
Penktadienį finansų ministras sakė su premjere sutaręs degalų kainas tik stebėti.
„Šiuo metu turbūt geriausia yra stebėjimas“, – tuo metu sakė K. Vaitiekūnas.
Ir tai jau nebepatinka Vyriausybę delegavusiems socdemams.
„Turime proaktyviai reaguoti, o ne tik pareikšti susirūpinimą, kad yra labai negerai – stebime, žiūrime“, – sakė socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius.
Anot ministro, problemos gali ir gilėti. Dabar yra tik Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pažadas baigti karą Irane iki balandžio, bet rinkose nuotaikos tokios, kad karas užsitęs. Tada pabrangę degalai būtų smulkmena – brangtų viskas.
„Pagrindinė problema, susijusi su šiuo konfliktu, net nebūtų tos degalų kainos, būtų problema, jei tai persiduotų kitiems sektoriams: pramonei, maisto pramonei, paslaugų teikimui, žmonių gebėjimui susimokėti už šildymą ir panašiai“, – aiškino K. Vaitiekūnas.
Pirmadienį buvo susirinkusi socdemų vadovybė, kuri nurodė Vyriausybei parengti planą.
„Daug čia visokių idėjų mėtoma, tai čia viena. Bet esminis dalykas, strategiškai žiūrint, labiausiai panašu, kad bandoma laimėti laiko ir laike tikimasi, kad problema pati išsispręs“, – teigė Seimo narys Lukas Savickas.
Anot finansų ministro, planai bus parengti. Bet ne ką daryti su degalais, o kaip reikėtų gelbėti verslus ir žmones, jei karas Irane užsitęstų ir prasidėtų gilesnė krizė.
(be temos)
(be temos)