Akademikai ir visuomenininkai ragina atkurti visas Lietuvoje tiek sovietmečiu, tiek nepriklausomybės metais panaikintas gyvenamąsias vietoves, nepaisant, ar jose yra nuolatinių gyventojų.

Taip pat siūloma neleisti naikinti administracinių vienetų, jeigu juose yra sodybų arba, kai įstatymai leidžia, toje vietovėje statyti gyvenamuosius pastatus. Be to, mokslininkai iš Vilniaus ir Klaipėdos universitetų, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvos socialinių tyrimų centro siūlo Seimo sprendimu pripažinti istorinius kaimų ir viensėdžių vardus nematerialiuoju kultūros paveldu, pirmadienį pranešė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedra.

„Kaimų ir viensėdžių vardai – lyg senųjų bendruomenių kodai, juose glūdi valstybės ir lietuvių tautos istorija, daugelis kalbinių, etnologinių, paleogeografinių žinių“, - rašoma pranešime.

Jame teigiama, kad Lietuvoje nuo 1998 iki 2011 metų sunyko 4,2 tūkst. šalies kaimų ir viensėdžių, todėl kyla pavojus prarasti visų šių gyvenamųjų vietovių vardus.

Anot mokslininkų, per sovietmetį prarasti 5,6 tūkst. gyvenviečių pavadinimai - tai yra apie 22 proc. viso gyvenviečių vardyno.

Tuo metu Vyriausybė pernai Ukmergės rajono savivaldybės prašymu jau panaikino 40 kaimų ir viensėdžių, toks pats kiekis panaikintas Švenčionių rajone šiemet.

„Toks likimas gresia ir kitų ištuštėjusių kaimų ir viensėdžių pavadinimams“, - rašoma pranešime.