Prieš metus pradėjusi dirbti keturių centro dešinės partijų valdančioji koalicija, pasak premjero Andriaus Kubiliaus, įrodė gebanti esant sunkioms politinėms ir ekonominėms sąlygoms priimti reikalingus sprendimus.

Tačiau išskirtiniame interviu dienraščiui A.Kubilius pripažino, jog pavyko įgyvendinti toli gražu ne visus ambicingus tikslus, kuriuos koalicija sau kėlė darbo pradžioje.

– Praėjo vieni iš ketverių kadencijos metų, vadinasi, turėjote ne mažiau kaip 25 proc. savo pažadų jau įvykdyti?

– Procentų tikrai neskaičiavome. Bet, manau, įvykdėme nemažai. Sekėsi labai įvairiai. Kai kur pavyko išvaryti gilias vagas, kai kur užkabinome esminius dalykus ir matome aiškiai, kas toliau turi būti daroma. Tačiau nepulčiau labai girtis dėl laimėjimų, viską vertiname savikritiškai.

Metai buvo unikalūs bėdų mastu, sprendimų intensyvumu, taip pat ir politinės brandos aspektu. Unikalumas pirmiausia dėl to, kad per šiuos metus turėjome nuolat revizuoti padėtį ir neatidėliodami priimti svarbius sprendimus.

Turėjome net keturis kartus per šiuos metus peržiūrėti biudžetą, karpyti išlaidas – pernai tik pradėję dirbti peržiūrėjome ankstesnės Vyriausybės parengtą šių metų biudžetą, metų eigoje dar dukart karpėme jį ir dabar pateikėme Seimui kitų metų projektą, kuris yra dar labiau apkarpytas, nei šiųmetis. Taigi jau ketvirtas per metus "intensyvios finansinės gimnastikos seansas".

Išlaikyti finansinę padėtį buvo pagrindinis ir pats didžiausias išbandymas, kurį, turiu pasakyti, atlaikėme.

– Didžiuojatės savo inicijuotu Nacionaliniu susitarimu. Manote, kad jis apsaugos jus nuo galimų neramumų, riaušių, panašių į tas, kurios kilo šių metų sausio 16-ąją?

– Ar apsaugos, ar neapsaugos, nežinau. Čia ne mane reikia apsaugoti.

Siekiame apsaugoti ne save, o norime padėti apsaugoti visą Lietuvą. Gerai išmokome finansines pamokas ir žinome, kiek kainuoja daužyti Seimo langus. Tai kainuoja tikrai ne 200 tūkst., kuriuos paskui tenka už stiklą sumokėti, bet kelis šimtus milijonų, kai po tokių įvykių mūsų skolinimosi galimybės pabrangsta keliais procentais. Paskui reikia pusmečio, kad tos galimybės atsistatytų į buvusį lygį. Tam, kad atsistatytų, reikia priimti sprendimus, įrodinėjant, kad mokame valdyti finansus.

Manau, per šiuos metus mums pavyko pasiekti, kad tarptautinės finansų rinkos vėl mumis pasitikėtų.

– Jeigu kitąmet pradėjus atsigauti ekonomikai biudžetas gautų neplanuotų pajamų, kur jas panaudotumėte?

– Ne, deja, kitais metais kol kas tikrai negalima apie tai kalbėti. Dabar matome požymių, kad ekonomika gali atsigauti šiek tiek sparčiau, nei atrodė anksčiau. Bet, vadovaudamiesi šių metų trečio ketvirčio 6 proc. augimu, palyginti su antru ketvirčiu, negalime leisti susiformuoti klaidingai paradigmai ir nusiraminti, įsivaizduodami, kad jau galime sau leisti nebemažinti išlaidų. Padėtis dar labai jautri, nestabili, reikia būti labai atsargiems su savo finansais.

– Yra daugybė dalykų, kuriuos jūsų Vyriausybė žadėjo ar net lyg ir ėmėsi, bet nieko nepadarė – Saulėlydis stringa, milijardinis verslo skatinimas taip ir nepajudėjo, daugiabučių renovacija nevyksta. Kodėl?

– Finansinis stabilumas mums atėmė labai daug pastangų. Todėl kitose srityse to dėmesio ir išteklių gal kiek ir pristigdavo. Galime savikritiškai pasakyti, kad kai kur galėjome ir daugiau padaryti.

Galiu išvardyti bent kelias sritis, kur esame labai smarkiai pajudėję į priekį. Tai aukštojo mokslo reforma, energetika, sveikatos sistemos pertvarka.

Aš sąmoningai rinkausi tokią politinio veikimo strategiją, kad reikia užsibrėžti ambicingus tikslus, savyje turėti tą "spyruoklę". Tai kur kas geriau, nei eiti be jokios ambicijos.

Nesvarbu, kad paskui tave kritikuoja, svarbu, kad pats žinai, jog elgiesi teisingai. Todėl ta kritika man kartais nėra tokia skausminga, kaip kai kam galbūt atrodo. Pripažįstu klaidas, bet jeigu jaučiu, kad elgiuosi teisingai, kritika yra tik kaip priedas prie mano darbo.

Kalbėdami apie paramą verslui, turime matyti, kad šiemet kur kas sparčiau panaudojamos ES lėšos. 2007–2008 m. buvo pasirašyta sutarčių už 1,3 mlrd. litų paramos, o šiemet – net už 10,1 mlrd. litų. Tai tikrai esminė parama verslui.

Daugiabučių renovacija tikrai tapo mūsų sąžinės graužatimi. Bet gindamasis galiu pasakyti, kad iš pat pradžių nesitikėjome tokios rezistencijos iš bankų pusės. Tiesa, kai matai jų nuostolių ataskaitas, gal tai ir natūralu. Bet tie bankų reikalai netrukus turėtų išsispręsti (tpfu tpfu, turiu pastuksenti į medį). Tikiuosi, renovacijos klausimas kitąmet pajudės.

Saulėlydžio klausimu yra tam tikro nesupratimo. Iš pat pradžių sakiau, kad tai, ką pradedame Saulėlydžio programoje, pirmą pusmetį bus tik žiedeliai – padraskyti atskiri departamentėliai, pavalytos institucijos, nes pirmiausia siekėmė sukurti normalų instrumentą esminei institucinei reformai vykdyti. Tai iš dalies padaryta – įvykdyta Vyriausybės kanceliarijos pertvarka, netrukus nuo Vyriausybės bus "atkabinti" įvairūs departamentai ir žinybos. Tada galėsime judėti pirmyn: pertvarkysime visą valdymo sistemą taip, kad ji netaptų našta valstybei, kai ateityje kils tokios ar panašios krizės. Tikimės iki kadencijos pabaigos šią reformą baigti.

– Esate tikras, kad išliksite iki pat šio Seimo kadencijos pabaigos?

– Žvelgiu gana ramiai į šį klausimą. Be abejo, koalicija lyg ir sumažėjo dėl visiems gerai žinomų priežasčių. Bet, man atrodo, viduje ji yra sustiprėjusi.

Tikrai matau, kad svarbiausius sprendimus galime priimti. Ta turimų 72 balsų aritmetika, aišku, reikalauja papildomų pastangų. Bet ne mes pirmi, ne mes paskutiniai, kurie gana ilgai gyvena ir su tokiomis, ir netgi su mažesnėmis aritmetikomis.

Kita vertus, vyksta dialogas su opozicija. Tokia tarimosi, pokalbių tradicija turi bendrą poreikį, ji gali tapti gerokai rezultatyvesne.

Įvertindamas visa tai, taip pat, kaip mums sekasi tvarkytis esant sunkioms ekonominėms ir finansinėms aplinkybėms, matau visai neblogą perspektyvą ne tik išlikti, bet ir labai gerai pasirodyti per 2012 m. Seimo rinkimus.

– Bet daug kas prognozuoja, jog opozicija tik ir laukia pastebimesnio ekonomikos pagerėjimo, kad pradėtų siekti iškrapštyti jus iš tos aukštos kėdės.

– Labai liaudiškai tariant – jeigu yra norinčių užimti tą kėdę, prašau. Bet opozicija puikiai suvokia, kad tikrai dar ne tas metas, kai atėjęs į valdžią galėtum džiaugtis labai lengvais ir populiariais sprendimais.

Esantys valdančiojoje koalicijoje irgi supranta, kad tam, jog mūsų veikla būtų tinkamai įvertinta, reikia šiek tiek laiko. Nesusikalbėti, išsilakstyti dėl kokių nors sudėtingesnių sprendimų būtų didžiulė klaida, netgi žiūrint į savo partijų perspektyvą. Manau, kad po metų dvejų žmonės turės galimybę įvertinti, kad mes nepabijojome krizės, sugebėjome ją įveikti, nepaisant visų prieštaravimų ir kritikos, ir kad mes turime parako tolimesniems politiniams tikslams įgyvendinti.

– Ar netapo politine klaida tai, kad pakvietėte Darbo partiją į koaliciją, užuot kalbėję su visomis opozicijos partijomis ar pavieniais jų atstovais?

– Nežinau, galbūt. Gal ir taip galima vertinti.

Bet visuomet žiūriu, koks yra politinis rezultatas. Kartais verta iššaukti kritikos ugnį, jeigu matai, kad iš to išeis pozityvūs dalykai. Iš to, kad buvo pakviesta, Darbo partijai išėjo vienas pozityvus dalykas – pradėjome kalbėtis su visa opozicija. Be to, ir pati Darbo partija turės apie ką pagalvoti, ar tikrai jie taip įsivaizdavo savo partijos pirmininko ir frakcijos elgesį esant šiai situacijai.