Tai, kas Lietuvoje įprasta, užsienyje gali būti unikalu ir tapti verslu. JAV šakočius kepti pamėginusi lietuvė tikisi savo šeimą išgelbėti nuo krizės, kai vyrui netekus darbo jų pajamos sumažėjo triskart.

Stimulas – sumažėjusios pajamos

Sparčiai žemyn besiritanti pasaulio ekonomika, recesijos šešėlis ir iš visur plūstančios neigiamos žinios gali atgrasyti nuo bet kokio verslo, ypač krizės židinyje JAV. Tačiau 45 metų lietuvės Dženetos ir jos vyro Michaelio Rothenbackų tai neišgąsdino. Vyrui praradus gerai mokamą darbą, moteris nusprendė pradėti verslą – kepti šakočius ir taip įgyvendinti savo amerikietišką svajonę.

"Norėjome ramios ir saugios vietos auginti vaikams. Tad prieš porą metų iš Niu Džersio išsikraustėme į Vakarų Virdžiniją, nusipirkome žemės, pasistatėme namą. Čia yra gera mokykla, tylu, ramu, bet vyrui teko atsisakyti gero darbo, o su naujais čia nekas. Anksčiau mūsų šeimos pajamos buvo apie 100 tūkst. JAV dolerių (apie 274 tūkst. litų) per metus, o dabar negauname net 30 tūkst. (82,2 tūkst. litų). Per tą krizę smarkiai karpomi atlyginimai. Taigi teko ko nors imtis. Galima sakyti, kad į verslo pusę mus pastūmėjo pats likimas, nes dabar išsiversti labai sunku", – dienraščiui sakė moteris, į JAV atvykusi maždaug prieš dešimtmetį.

Padrąsino draugai

Aukso spalvos "pyragas su spygliais" – amerikiečiams nematytas ir labai neįprastas daiktas. Tačiau Rothenbackų draugai ir kaimynai šakotį greitai pamėgo, o pagyrimams sklindant iš lūpų į lūpas klientų sparčiai daugėja.

"Aš labai mėgstu kepti pyragus. Be to, visada norėjau būti pati sau šeimininkė. Pernai per Kalėdas su vyru nusprendėme iškepti keletą šakočių mūsų draugams ir artimiesiems. Net nepastebėjau, kaip išdalijome jų apie 60. Ir visiems labai patiko. Daugelis prašė dar. Tai mus labai padrąsino ir pagalvojau, kad tikrai galėtume juos kepti ir pardavinėti", – apie verslo pradžią pasakojo Dž.Rothenback.

Be to, JAV labai vertinama namuose pagaminta produkcija. Amerikiečiai už rankų darbo gaminius pasiryžę mokėti gerokai daugiau ne už įprastus, randamus kiekviename prekybos centre.

Jau galvoja apie parduotuvę

Išeivė prasitarė, kad nors verslas pradėtas neseniai, žmonės nuolatos skambina ir prašo parduoti "pyrago su spygliais". Licenciją ir visus kitus reikiamus dokumentus moteris jau turi. Šakočius Rothenbackų šeima irgi kepa vieną po kito. Už mažesnius, maždaug dviejų sprindžių dydžio ir vieno kilogramo svorio, pyragus sutuoktiniai prašo 20 JAV dolerių (54,8 lito). Didesni, maždaug rankos ilgio, kainuoja 65–70 JAV dolerių (178–192 litus).

Dabar klientai užsuka tiesiai pas juos į namus. Kitiems, gyvenantiems 30 mylių spinduliu, šakočius Rothenbackai pristato patys, o toliau gyvenantiems klientams – siunčia paštu arba per kurjerius. Tačiau abu sutuoktiniai jau svajoja apie nuosavą parduotuvę.

"Vyras ieško kokių nors patalpų, kuriose galėtume įkurti savo kavinukę ar mažą parduotuvę. Bet dabar Amerikoje padėtis labai sudėtinga. O praradus du trečdalius pajamų ir mums ne taip lengva. Taigi kol kas šakočius kepame rūsyje ir pardavinėjame namuose", – teigė pradedanti verslininkė.

Kulinarijos paslaptys akylai saugomos

Tiesa, Dž.Rothenback pripažino, kad tik pradėjusi kepti šakočius ji sugadino ne vieną kilogramą maisto produktų.

"Šakočio receptą gavau iš mamos draugės. Niekas kitas nenorėjo atskleisti savo paslapčių arba prašė už tai neįtikimų sumų – net kelių tūkstančių litų", – patirtimi dalijosi moteris.

Tačiau net gavus receptą šakočio pagaminti nepavyko. "Ilgą laiką niekaip negalėjau padaryti spyglių, nes produktai čia visiškai kitokie nei pas mus (Lietuvoje – red. past.). Pavyzdžiui, grietinė čia – kaip vanduo, kažkokie kitokie net kiaušiniai ir miltai. Sunku buvo įprasti. Bet mano vyras – profesionalus virėjas, jis baigė Amerikos kulinarijos institutą Niujorke, tad viską darėme bandydami ir klysdami", – tęsė lietuvė.

Verslo pradžiai – tūkstantis dolerių

Nuosavo verslo išlaidos siekė apie 10 tūkst. JAV dolerių (per 27 tūkst. litų). Brangiausiai – apie 8 tūkst. JAV dolerių (beveik 22 tūkst. litų) – kainavo vokiška kepimo krosnis. "Tačiau tai buvo mamos ir močiutės dovana, jos įrenginį atsiuntė iš Lietuvos. Mums teliko nusipirkti tik pramoninį maišytuvą. Už naudotą mokėjome apie 800 JAV (beveik 2,2 tūkst. litų). Nemažai, bet jo tikrai reikėjo. Iki tol bandžiau dirbti su buitiniais, bet sudeginau gal keturis ar penkis. Be to, teko įsigyti ir maisto gamybos licenciją (verslo liudijimo atitikmenį – red. past.), kainavusią apie 50 JAV dolerių (137 litus) metams, ir visus produktus bei kitas smulkmenas. Atrodo, suma nėra didelė, bet kai neturi pinigų, tai nemažai", – prisiminė moteris.

Užtat dabar Rothenbackų šeima apie ateitį galvoja daug ramiau. Jie įsitikinę, kad sugebės pritraukti klientų, nes visi, kurie iki šiol ragavo jų pagamintų šakočių, iš karto juos pamėgo ir prašė pagaminti dar. O iš lūpų į lūpas sklindanti reklama jiems atrodo gerokai veiksmingesnė nei brangus televizijos ar radijo eteris. Be to, bent kelių tūkstančių mylių spinduliu nėra nė vieno konkurento. Tad Rothenbackų šeimos produktas unikalus.

Apie lietuvės šeimos gaminamus raguotus pyragus jau skelbia ir JAV žiniasklaida. Pirmiausia apie tai pranešė portalas "The State Journal", o vėliau žinią išplatino ir radijo stotis "Boombox radio".

"Turbūt tai ir yra mūsų amerikietiška svajonė", – netikėtai atrastu verslu džiaugėsi Dž.Rothenback.

Šakočiai žinomi ir Japonijoje

Dženeta Rothenback – ne vienintelė lietuvė, užsienyje kepanti šakočius. Lietuvių kulinarijos paveldas jau žinomas ir Japonijoje. Šioje šalyje nuo 2006 m. juos kepa 29-erių Mindaugas Žabaliūnas. Vyras šalia Nagasakio miesto įkūrė kepyklą. Lietuvis, į Japoniją išvykęs studijuoti, ėmėsi įvairių darbų ir verslų, kol gavo Bepu miesto savivaldybės paramą lietuviškų kepinių parduotuvėms atidaryti – 5 mln. jenų (apie 105 tūkst. litų). Verslas prasidėjo nuo nedidelio fabrikėlio ir parduotuvės miesto centre. Vėliau veikla išsiplėtė. Pernai Japonijoje iš viso veikė jau 3 šakočių parduotuvės. Japonai šį raguotą pyragą esą labai noriai perka.