Tyrimas parodė, kad tam pritaria vienas iš keturių apklaustų suaugusių Lietuvos gyventojų – 6 proc. visiškai tam pritaria, 19 proc. – greičiau pritaria. Septyni iš dešimties šalies gyventojų tokiam siūlymui nepritaria – 32 proc. visiškai nepritaria ir 38 proc. greičiau nepritaria. 5 proc. respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.

Visuotiniam vyrų ir moterų kariniam šaukimui labiau pritaria vyrai (29 proc.) nei moterys (23 proc.), respondentai su didžiausiomis, per 1800 eurų, šeimos pajamomis per mėnesį (27 proc.), taip pat vadovai (47 proc.).

Tokiam siūlymui labiau nepritaria mažesnių miestų gyventojai (74 proc.), respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (82 proc.), bedarbiai ir namų šeimininkės (78 proc.) bei besimokantis jaunimas (78 proc.), ne lietuvių tautybės respondentai (80 proc.).

Kaip parodė apklausa, kiek labiau ir vyrų, ir moterų kariniam šaukimui pritartų vyresni nei 50 metų vyrai (33 proc. iš jų tam pritartų ir 63 proc. nepritartų), o vyresnės nei 50 metų moterys atvirkščiai – tokiam siūlymui nepritaria labiau nei jaunesnės kaip 50 metų moterys (74 proc. nepritaria, o pritaria tik 19 proc.).

LRT užsakymu „Baltijos tyrimai“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta 2023 metų gruodžio 15–30 dienomis, jos metu apklausta 1017 pilnamečių Lietuvos gyventojų. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 proc.

Gyventojų teirautasi, ar jie pritaria tam, kad Lietuvoje turi būti kuo greičiau įvestas visuotinis karinis šaukimas tiek vyrams, tiek moterims. Tiesa, šiuo metu politinėje darbotvarkėje klausimo dėl visuotinio ir merginų šaukimo nėra.